Aidas Užkuraitis
Rusijos valdžia ilgai kartojo, kad šalies ekonomika prisitaikė prie Vakarų sankcijų ir gali neapibrėžtą laiką finansuoti karą Ukrainoje. Tačiau naujausi oficialūs duomenys rodo visai kitokią tendenciją: valstybės išlaidos didėja greičiau nei pajamos, naftos ir dujų sektorius surenka mažiau pinigų, o lengvai panaudojama Nacionalinio gerovės fondo dalis išlieka palyginti nedidelė.
Tai dar nereiškia, kad Rusijai rytoj baigsis pinigai ar valstybė staiga taps nemoki. Tačiau ekonominė erdvė trauktis nuo problemų sparčiai siaurėja, o apie pavojingą disbalansą vis garsiau kalba net su valdžios sistema susiję žmonės.
Nuotaikos Rusijos viršūnėse keičiasi
Naują diskusiją apie Rusijos ekonomikos būklę sukėlė žurnalisto ir knygos „Visi Kremliaus vyrai“ autoriaus Michailo Zygaro pasakojimas. Interviu leidiniui „Meduza“ jis apibūdino pasikeitusias nuotaikas tarp Rusijos politinio bei verslo elito atstovų.
Pasak žurnalisto, po pirminio nerimo, kilusio prasidėjus plataus masto invazijai, dalis sistemos žmonių kurį laiką tikėjo, kad ekonomika prisitaikys, o sankcijų poveikis bus suvaldytas. Dabar optimizmo lieka mažiau: karas užsitęsė, technologiniai apribojimai gilėja, o didėjančioms išlaidoms reikia vis naujų pajamų šaltinių.
Dar aiškesnį signalą rugsėjo 1-ąją pasiuntė Vladimiro Putino įgaliotinis tarptautiniam bendradarbiavimui Borisas Titovas. Jis perspėjo, kad pernelyg stipriai į karo pramonę orientuota ekonomika gali tapti nevaldoma, o toks modelis negali būti palaikomas neribotą laiką.
Biudžete atsivėrė milžiniška skylė
Rusijos finansų ministerijos paskelbtais preliminariais duomenimis, per pirmuosius septynis 2026 metų mėnesius federalinio biudžeto pajamos siekė 22,112 trln. rublių – 8,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Tačiau išlaidos augo dar greičiau. Jos pasiekė 28,567 trln. rublių ir buvo 14,5 proc. didesnės nei prieš metus. Skirtumas tarp pajamų ir išlaidų sudarė 6,455 trln. rublių.
Rusijos finansų ministerija aiškina, kad tokį deficitą iš dalies lėmė iš anksto finansuoti valstybės kontraktai. Tai svarbi aplinkybė: metinis deficitas nebūtinai bus toks pats, kokį parodytų paprastas septynių mėnesių rezultatų pratęsimas. Vis dėlto skaičiai patvirtina, kad valdžiai tenka išleisti gerokai daugiau, nei ji tuo metu surenka.
Liepos mėnesį skelbti vertinimai rodė, kad 2026 metų deficitas gali viršyti ankstesnį valdžios planą daugiau kaip 1 trln. rublių. Rusijos centrinis bankas didesnį biudžeto atotrūkį vertina kaip vieną iš infliacijos rizikų.
Kiek iš tikrųjų liko rezervuose?
Kalbant apie Rusijos „rezervus“, svarbu atskirti bendrą Nacionalinio gerovės fondo vertę nuo jo likvidžios dalies – turto, kurį valdžia gali palyginti greitai panaudoti biudžeto poreikiams.
Rugpjūčio 1 dieną bendra fondo vertė siekė apie 12,721 trln. rublių, arba maždaug 159,3 mlrd. JAV dolerių. Tai sudarė 5,4 proc. prognozuojamo Rusijos bendrojo vidaus produkto.
Tačiau likvidi fondo dalis buvo gerokai mažesnė – 3,693 trln. rublių, arba apie 46,2 mlrd. dolerių. Tai prilygo tik 1,6 proc. šalies BVP. Per liepą bendra fondo vertė sumažėjo 383,3 mlrd. rublių, nors likvidi dalis šiek tiek padidėjo dėl turto perskaičiavimo ir operacijų.
Todėl teiginys, kad Rusijos fondas jau visiškai tuščias, būtų netikslus. Tačiau taip pat klaidinga visą 12,7 trln. rublių sumą laikyti laisvai išleidžiamais pinigais. Dalis fondo investuota į įvairius projektus ir bendroves, todėl jos negalima akimirksniu paversti biudžeto finansavimu.
Smūgis svarbiausiam pajamų šaltiniui
Didžiausia ilgalaikė problema Maskvai – naftos ir dujų pajamos. Per sausį–liepą jos sudarė 4,595 trln. rublių ir buvo 16,8 proc. mažesnės nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu. Tuo pat metu ne naftos bei dujų pajamos augo, todėl bendras biudžeto įplaukų rezultatas išliko teigiamas.
Rugsėjo 1 dieną paskelbtame Rusijos vyriausybės prognozės projekte 2026 metų naftos gavybos vertinimas sumažintas iki 494,2 mln. tonų – tai būtų žemiausias rezultatas nuo 2009 metų. Prognozę paveikė eksporto apribojimai, infrastruktūros sutrikimai ir karo pasekmės.
Rugpjūčio pabaigoje Rusijos benzino gamyba buvo sumažėjusi iki maždaug 70 proc. vidaus paklausos. Valdžiai teko didinti importą ir pratęsti dalies degalų eksporto ribojimus, kad daugiau produkcijos liktų vietos rinkoje.
Ekonomika nesugriuvo, bet beveik nebeauga
Kalbos apie neišvengiamą ir staigų Rusijos finansinį žlugimą kol kas nėra pagrįstos. Tarptautinis valiutos fondas 2026 metais prognozuoja 1,1 proc. Rusijos BVP augimą, o šalies centrinis bankas – nuo nulio iki 1 procento. Tai labai silpnas rezultatas, tačiau jis nėra tas pats, kas ekonomikos griūtis.
Rusijos centrinis bankas taip pat prognozuoja 6–7 proc. metinę infliaciją. Aukštos palūkanos, brangstantis finansavimas ir valstybės išteklių nukreipimas į karinę pramonę spaudžia civilines įmones bei gyventojų vartojimą.
Net išsekus likvidžiai Nacionalinio gerovės fondo daliai, Rusija neprarastų visų finansavimo galimybių. Valdžia galėtų daugiau skolintis šalies viduje, didinti mokesčius, parduoti valstybės turtą, mažinti civilines išlaidas arba toleruoti silpnesnį rublį ir didesnę infliaciją. Tačiau kiekvienas iš šių sprendimų perkeltų didesnę karo kainos dalį verslui ir gyventojams.
Lemiamas klausimas – ne viena data
Atsakyti, kurią konkrečią dieną Rusijai „baigsis pinigai“, neįmanoma. Viskas priklausys nuo naftos kainų, rublio kurso, karo išlaidų, sankcijų vykdymo ir Maskvos galimybių skolintis vidaus rinkoje.
Svarbiausi rodikliai, kuriuos verta stebėti artimiausiais mėnesiais, yra federalinio biudžeto deficitas, likvidi Nacionalinio gerovės fondo dalis, naftos ir dujų pajamos bei Rusijos centrinio banko palūkanų politika.
Šie skaičiai kol kas nerodo staigaus valstybės bankroto. Tačiau jie patvirtina kitą Kremliui nemalonią žinią: ekonominė atsarga nėra begalinė, karo finansavimas tampa vis brangesnis, o anksčiau patogiai slėptos problemos pradeda kilti į paviršių.
