Aidas Užkuraitis
Rusijai nepasiekiant planuotų rezultatų kare Ukrainoje gali didėti įvairių hibridinių provokacijų NATO rytiniame flange rizika. Apie tai pirmadienį kalbėjo Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Vis dėlto kartu jis pabrėžė svarbią aplinkybę – dabartiniai pareiškimai nereiškia, kad grėsmės lygis Lietuvai staiga padidėjo.
Pasak ministro, per pastaruosius du ar tris mėnesius situacija šiuo požiūriu nėra pablogėjusi.
Kodėl apie riziką kalbama būtent dabar?
R. Kaunas teigia, kad Rusija Ukrainoje nepasiekia tokių rezultatų, kokių tikėjosi, todėl šalies vadovybei gali didėti vidinis spaudimas.
Ministro vertinimu, tokioje situacijoje gali augti Maskvos noras arba galimybės imtis papildomų hibridinio pobūdžio veiksmų.
Dėl šios priežasties Lietuva ir kitos NATO rytinio flango valstybės, jo teigimu, turi išlikti budrios.
Kas apskritai yra hibridinė ataka?
Hibridiniais veiksmais paprastai vadinamos operacijos, kuriomis siekiama pakenkti valstybei neįsitraukiant į atvirą karinį konfliktą.
Tai gali būti kibernetinės atakos, dezinformacijos kampanijos, sabotažas, provokacijos ar mėginimai sutrikdyti strategiškai svarbios infrastruktūros darbą.
Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos pareigūnai ypač daug dėmesio skyrė galimoms vadinamosioms „netikros vėliavos“ provokacijoms.
Anksčiau R. Kaunas yra sakęs, kad turima žvalgybinės informacijos apie Rusijoje svarstomus galimus scenarijus Baltijos regione ir Lenkijoje.
Tačiau tuomet taip pat buvo akcentuota, kad galutinis sprendimas dėl tokios operacijos nėra priimtas.
Grėsmės lygis nepakilo
Tai viena svarbiausių šiandienos ministro žinutės dalių.
Nors viešojoje erdvėje kalbama apie galimas provokacijas, R. Kaunas pabrėžė, kad per pastaruosius du ar tris mėnesius grėsmės lygis nėra pablogėjęs.
Anksčiau panašią žinutę visuomenei perdavė ir ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
Premjeras yra sakęs, kad tam tikros grėsmės Lietuvai egzistuoja ir anksčiau yra tekę susidurti su įvairiais hibridinio pobūdžio incidentais, tačiau nėra pagrindo visuomenei papildomai baimintis.
Lietuva stiprina svarbių objektų apsaugą
Rugpjūtį R. Kaunas taip pat skelbė, kad Lietuva sustiprino ypatingos svarbos objektų apsaugą.
Daugiausia dėmesio skiriama infrastruktūrai, kurios veiklos sutrikdymas galėtų turėti didelę reikšmę valstybei.
Tokie perspėjimai nėra skirti teigti, kad konkretus incidentas būtinai įvyks.
Jų tikslas – pasirengti galimiems scenarijams iš anksto ir neleisti netikėtai provokacijai sukelti didesnių padarinių.
Ką svarbu žinoti gyventojams?
Šiuo metu nėra paskelbta apie naujus kasdienio gyvenimo ribojimus ar būtinybę gyventojams keisti savo įprastą elgesį.
Svarbiausia remtis oficialių Lietuvos institucijų pateikiama informacija ir atsargiai vertinti socialiniuose tinkluose plintančius nepatvirtintus pranešimus.
Hibridinių operacijų tikslas neretai būna ne tik padaryti tiesioginę žalą, bet ir sukelti visuomenėje baimę, nepasitikėjimą bei sumaištį.
Todėl kritinis informacijos vertinimas tampa ne mažiau svarbus nei fizinė svarbių objektų apsauga.
Ministro žinutė šiuo metu yra dvejopa: Lietuva turi išlikti pasirengusi galimoms provokacijoms, tačiau pagrindo teigti, kad pastaraisiais mėnesiais grėsmės lygis būtų staiga pablogėjęs, nėra.
