Tomas L.
Ukraina po karo.
AR UKRAINĄ GALIMA „UŽKARIAUTI“ NE TANKAIS, O PINIGAIS?
Ukraina po karo: kas iš tikrųjų gali nulemti šalies ateitį – Rusijos kariuomenė ar Vakarų kapitalas?
Karas Ukrainoje dar nesibaigė, tačiau jau dabar kyla klausimas, kas laukia šalies po jo. Ar didžiausią įtaką Ukrainos ateičiai nulems karinė jėga, ar kapitalas, technologijos ir investicijos?
Lenkų publicistas Grzegorzas Świderskis savo tekste kelia provokuojančią mintį: XXI amžiuje įtaka valstybei gali būti daroma ne tik kontroliuojant teritoriją, bet ir pasitelkiant ekonomiką.
Autoriaus teigimu, Rusija Ukrainą mėgina palenkti tradiciniu būdu – karine jėga, okupacija ir teritorijos kontrole. Tuo metu Vakarai Ukrainą gali vis labiau susieti su savo ekonomine sistema per investicijas, paskolas, technologijas, infrastruktūrą ir prekybą.
Tai nereiškia, kad Ukraina būtų tiesiogine prasme „nupirkta“. Tačiau po karo šalis gali tapti itin glaudžiai susijusi su Vakarų kapitalu.
Karinis užkariavimas ir ekonominė įtaka
Autorius išskiria du skirtingus galios modelius.
Karinė pergalė paprastai reiškia teritorijos kontrolę. Užkariautoje teritorijoje atsiranda viena administracija, viena kariuomenė, viena mokesčių sistema ir vienas galutinis sprendimų centras.
Ekonomika veikia kitaip. Didelė bendrovė gali užimti reikšmingą rinkos dalį, tačiau jai nebūtina sunaikinti visų kitų rinkos dalyvių.
Bankai, technologijų bendrovės, energetikos įmonės, ginklų gamintojai ir investiciniai fondai gali veikti vienu metu, sudarydami sudėtingą tarpusavio priklausomybių tinklą.
Būtent todėl autorius mano, kad ateities galia gali būti susijusi ne vien su teritorijomis, bet ir su tuo, kas valdo kapitalą, technologijas ir infrastruktūrą.
Ukraina tampa ypatingu pavyzdžiu
Karo nuniokotos šalies atstatymas pareikalaus milžiniškų investicijų.
Reikės atkurti elektrines, kelius, tiltus, geležinkelius, gyvenamuosius pastatus, energetikos infrastruktūrą, pramonę ir telekomunikacijų sistemas.
Tai reiškia, kad Ukrainos atstatymas taps ne tik humanitariniu, bet ir milžinišku ekonominiu procesu.
Šiuo procesu jau domisi tarptautinės finansų institucijos, bankai ir didžiosios bendrovės.
Autoriaus interpretacija čia itin provokuojanti: jis svarsto, ar ilgainiui Ukraina netaps taip stipriai susieta su Vakarų ekonomika, kad grįžimas į Rusijos įtakos zoną būtų praktiškai neįmanomas.
Tai būtų ne okupacija tradicine prasme, o ekonominės ir technologinės priklausomybės sistema.
Tačiau yra svarbus skirtumas
Svarbu pabrėžti: investicijos į Ukrainą savaime nereiškia šalies suvereniteto praradimo.
Užsienio kapitalas gali suteikti darbo vietų, technologijų, infrastruktūros ir ekonominio augimo galimybių.
Be to, Ukraina pati siekia integracijos į Europos Sąjungą ir Vakarų ekonominę erdvę.
Todėl pagrindinis klausimas nėra vien „kas perims Ukrainą?“.
Kur kas įdomiau klausti:
Kas valdys svarbiausią Ukrainos pokario ekonomiką – valstybė, vietos verslas ar užsienio kapitalas?
Ir būtent čia prasideda antroji istorijos dalis.
2 DALIS. „BLACKROCK“, „J.P. MORGAN“, „RHEINMETALL“: KAS JAU RIKIUOJASI PRIE UKRAINOS ATSTATYMO STALO?
Ukrainos atstatymas gali tapti vienu didžiausių ekonominių projektų Europoje per ateinančius kelis dešimtmečius. Todėl nenuostabu, kad į šį procesą jau žvelgia didžiosios finansų ir pramonės bendrovės. Tarp autoriaus minimų vardų – „BlackRock“, „J.P. Morgan“, „Rheinmetall“ ir „Palantir“. Tačiau kiekvienos jų vaidmuo yra skirtingas.
„BlackRock“ ir pokario investicijos
„BlackRock“ jau anksčiau dalyvavo diskusijose dėl Ukrainos atstatymo finansavimo mechanizmų kūrimo. Bendrovė konsultavo dėl galimų investavimo modelių ir kapitalo pritraukimo. Tai savaime nereiškia, kad bendrovė „valdo Ukrainą“. Tačiau autoriaus mintis paprasta: kas padeda kurti finansavimo mechanizmus, tas gali turėti įtakos tam, kaip ateityje bus organizuojamos investicijos ir kokiomis sąlygomis į šalį ateis užsienio kapitalas.
„J.P. Morgan“ – dar vienas milžinas finansų rinkose
Autorius taip pat mini „J.P. Morgan“, kuris dalyvavo diskusijose dėl kapitalo pritraukimo Ukrainos atstatymui. Kalbama apie infrastruktūros, būsto atkūrimo, finansavimo ir kitus projektus. Karo nuniokotos šalies atstatymas gali kainuoti šimtus milijardų eurų, todėl finansų rinkų vaidmuo čia bus milžiniškas.
„Rheinmetall“ žengia į Ukrainos gynybos pramonę
Dar viena svarbi sritis – gynybos pramonė. Vokietijos milžinė „Rheinmetall“ bendradarbiauja su Ukraina ir šalyje kuria gamybos bei remonto pajėgumus. Ukrainai tai reiškia naujas darbo vietas, technologijas ir didesnį gynybos pramonės savarankiškumą. Vakarų bendrovėms tai kartu yra ilgalaikė prieiga prie rinkos, nes po karo Ukraina išliks viena didžiausių gynybos įrangos vartotojų Europoje.
„Palantir“ – kai svarbiausiu turtu tampa duomenys
Rekomenduojami video
Viena įdomiausių šios istorijos dalių yra technologijos. Autorius ypatingą dėmesį skiria „Palantir“, kurios technologijos naudojamos duomenų analizei, logistikai ir valstybės bei gynybos procesams valdyti. Čia kyla naujo tipo priklausomybės klausimas: jei valstybės institucijos ilgus metus naudoja konkrečią technologinę platformą, ją pakeisti tampa sunku ir brangu. Todėl ateities geopolitikoje svarbūs bus ne tik tankai ar raketos, bet ir serveriai, duomenų bazės, algoritmai bei programinė įranga.
