Aidas Užkuraitis
Ukraina ir Rusijos Federacija įžengė į „visuotinio karo“ etapą iki visiško sunaikinimo, rašo „The Kyiv Independent“. Pastarojo pusmečio karo eiga rodo, kad šalys daugiau akcentuoja proveržius fronte, kur buvo pasiekta aklavietė, o atakas užnugaryje. Taip tikimasi, anot ekspertų, silpninti priešą kol patys negavo stipraus smūgio.
Rusijos agresija prieš Ukrainą vis labiau įgauna „visuotinio karo“ bruožų, kai smūgiai tenka ne tik ginkluotosioms pajėgoms, bet ir ekonomikai, civilinei infrastruktūrai bei priešininko gyventojams, – prasidėjo „totalus karas iki visiško sunaikinimo“, – pažymima „The Kyiv Independent“.
Primenama, kad dabartinis karas jau yra vienas kruviniausių XXI amžiaus konfliktų. Kartu „visuotinio karo“ sąvoka iki pastarojo meto beveik nebuvo vartojama Rusijos ir Ukrainos priešpriešai apibūdinti. Ekspertų apibrėžimu, ji numato visų valstybės išteklių mobilizavimą ir sistemingą ne tik karinio, bet ir ekonominio priešininko potencialo naikinimą.
Visuotinis karas apima ne tik kovas fronte ir smūgius kariniams objektams užnugaryje, bet ir maksimaliai įmanomą civilinės infrastruktūros bei pačių priešo ekonomikos pagrindų naikinimą. Tokiame kare šalių smūgius riboja turimos priemonės, o ne konvencijos dėl karo taisyklių.
Rusija bandė sunaikinti Ukrainos ekonomiką nuo 2022 metų, kai pradėjo sistemingai smogti Ukrainos energetikai ir blokuoti jūrų prekybą. 2026 metais Ukraina gavo galimybę daryti ne mažesnį spaudimą Rusijos užnugariui. Taip po smūgiais pateko ne tik naftos perdirbimo gamyklos, bet ir civiliniai laivai, taip pat logistikos centrai „Wildberries“.
Smūgiai ekonomikai ir visuotinis karas
Tada ir Maskva sustiprino smūgius Ukrainos ekonomikai. Gynybos ir produktų tiekimo objektai, priklausantys didelėms civilinėms Ukrainos bendrovėms, taip pat Odesos srities uostų infrastruktūra vis dažniau tampa atakų taikiniais.
Išaugusi Ukrainos smūgių kampanija Rusijos užnugaryje sukėlė strateginį spaudimą Maskvai – naikinti naftos perdirbimo turgūs, energetikos eksporto objektai ir sandėliai. Birželio pabaigoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie „40 dienų poveikio operaciją“, kuria siekiama priversti Maskvą sėsti prie derybų stalo. Ukrainos smūgiai Rusijos ekonomikai padarė milijardų dolerių (1 mlrd. dolerių – apie 864 mln. eurų) žalą bei padidino riziką sukelti didelį finansinį šoką.
Reaguodama į tai, Maskva suintensyvino išpuolius prieš Ukrainos ekonomiką ir infrastruktūrą. Smūgiai nukreipti į prekybos bei logistikos sandėlius, taip pat Juodosios jūros uostų infrastruktūrą bei civilinius krovinių laivus, taip atimant iš Ukrainos gyvybiškai svarbias pajamas iš grūdų ir žaliavų eksporto.
„Dėl išpuolių prieš uostų infrastruktūrą Ukraina gaus mažiau eksporto pajamų. Smūgiai prieš Kyjivą, kuris sugeneruoja maždaug 20 proc. BVP, gali sukelti daug socialinių, ekonominių, karinių ir politinių problemų, jei nebus imtasi priemonių“, – pabrėžė M. Belieskovas. Nors Rusija neproporcingai daug dėmesio skiria gyvenimui palaikyti būtinos infrastruktūros naikinimui, analitiko teigimu, abiejų pusių logika sutampa: „Kitaip tariant, klupdyti priešininką prieš patiriant nuosavą žlugimą.“
M. Ryanas pažymi, kad Rusijos veiksmai primena JAV pilietinio karo laikų strategiją: „Tai, ką matome, yra variacija to, ką rusai daro nuo 2022 m. pabaigos. Tai nesiskiria nuo Lincolno „anakondos strategijos“ prieš Pietus (JAV pilietiniame kare), kurios esmė – daryti spaudimą kiekviename taške, kiekvienam Ukrainos nacionalinio kovinio pajėgumo elementui: kariuomenei, žmonėms, diplomatijai ir ekonomikai.“
Kas yra visuotinis karas?
Visuotinis karas (angl. total war) neturi vieningo mokslininkų sutarto apibrėžimo. Nors kai kurie sieja šią sąvoką su Prūsijos karininko Carlo von Clausewitzo „absoliutaus karo“ idėja, patį terminą pirmasis išpopuliarino Pirmojo pasaulinio karo generolas Erichas Ludendorffas savo 1935 m. knygoje „Der totale Krieg“ („Visuotinis karas“). E. Ludendorffo darbe, nors jame ir apmąstomi Vokietijos karo pastangų aspektai mūšio lauke bei šalies viduje, nebuvo bandoma sukurti naujos karo teorijos.
Po to, per dešimtmečius, susiformavo šiuolaikinė visuotinio karo idėja, paremta XX amžiaus pasaulinių karų patirtimi.
Visuotinis karas reiškia konfliktą, kuriame kariaujančios šalys telkiasi ne tik į sėkmę mūšio lauke, bet ir į priešo valstybės gebėjimo kariauti naikinimą bei silpninimą užnugaryje – nuo karinės gamybos ir pajamų šaltinių iki infrastruktūros bei, galiausiai, pačios visuomenės valios kovoti.
„Visuotinis karas yra visapusiškų nacionalinių pastangų sinonimas, kai savo karo pastangose panaudoji visus nacionalinės galios elementus“, – leidiniui „Kyiv Independent“ sakė atsargos Australijos kariuomenės generolas majoras Mickas Ryanas.
„Tai reiškia, kad jūs naudojate kiekvieną savo tautos elementą šiam karui kariauti, tiek gynyboje, tiek puolime, ir kuo toliau karas tęsiasi, tuo labiau visuotiniu jis tampa“, – pridūrė jis.
Naikinimo kampanijas prieš priešo užnugarį, kaip pagrindinį visuotinio karo komponentą, sudarė sąlygas plėtoti technologijoms, ypač II pasaulinio karo tolimojo nuotolio strateginio bombardavimo kampanijoms, kurių kulminacija tapo branduolinio ginklo panaudojimas prieš Japoniją.
Šia prasme, kai tiek Ukrainos, tiek Rusijos gebėjimą padaryti žalos vienas kito strateginiam užnugariui riboja pačių smūgio priemonės ir priešo oro gynyba nuolatinių inovacijų aplinkoje, nuolatinis strateginių ginklų tobulinimas abiejose pusėse rodo siekį pasiekti visuotinio karo rezultatus.
„Tai atrodo kaip vadovėlinis visuotinis karas, proporcingas naujosioms technologijoms – bandymai pakirsti frontą naikinant gyvybiškai svarbią užnugario infrastruktūrą, reikalingą karui palaikyti“, – sakė M. Belieskovas.
Mobilizacija ir žmogiškieji ištekliai lems karo eigą
Kaip rašo „The Kyiv Independent“, smogdamos „Wildberries“ ir „Silpo“, Ukraina ir Rusija pirmiausia bando padaryti viena kitai būtent ekonominės žalos. Nors „Wildberries“, priešingai nei „Silpo“, tikrai prekiavo prekėmis kariuomenei.
Tačiau kartu „priešingai nei Ukraina, Rusija neproporcingai remiasi gyvybiškai svarbios infrastruktūros naikinimu“, – pažymėjo M. Belieskovas.
Svarbiu veiksniu išlieka padėtis dėl mobilizacijos. Rusija iki šiol daugiausia remiasi savanorišku karių verbavimu, siūlydama dideles išmokas ir premijas. Tačiau, ekspertų vertinimu, verbavimo tempai jau beveik susilygino su netekčių lygiu. Dėl to vėl sustiprėjo prielaidos, kad po rugsėjo mėnesį vyksiančių Valstybės Dūmos rinkimų Kremlius gali imtis naujos mobilizacijos bangos.
M. Belieskovas pažymi, kad pastarųjų metų Rusijos strategija rėmėsi pranašumu ištekliais ir gyvąja jėga. Tačiau šiuo metu Rusijos karių judėjimo į priekį tempai sumažėjo, o ankstesnis karo modelis duoda mažiau rezultatų.
Ukraina savo ruožtu disponuoja gerokai mažesniu demografiniu ištekliu, o tai sukelia rimtą problemą užsitęsusio konflikto scenarijuje.
„Jei V. Putinas vis dėlto paskelbs mobilizaciją, Rusija ne tik sieks išplėsti puolamąsias operacijas trumpalaikėje ir vidutinės trukmės perspektyvoje, bet ir, kas svarbiausia, galės toliau jas palaikyti daugelį metų. Tarp tuo tarpu griežta Ukrainos žmogiškųjų išteklių trūkumo matematika mūšio lauke rodo aiškų Kyjivo silpnumą užsitęsusiame visuotiniame kare“, – reziumuoja leidinys.
Ukrainos smūgiai sustabdė bent septynių iš dešimties didžiausių „Wildberries“ logistikos centrų veiklą. ISW vertinimu, smūgiai sunaikino daugiau nei milijoną kvadratinių metrų sandėliavimo plotų, o tai daro papildomą spaudimą Rusijos ekonomikai ir pademonstruoja oro gynybos priemonių trūkumą užnugario infrastruktūrai apsaugoti.
