Tomas L.
Vilniaus apskrities policija pranešė, kad balandžio 29 d. į Vaikų ligoninę Vilniuje paguldytas nepilnametis (gimęs 2013 m.).
Aiškinantis aplinkybes nustatyta, kad jis sužalotas tą pačią dieną, apie 14 val. 45 min.
Vilniuje per konfliktą mokykloje klasiokas berniukui sužalojo pirštą. Kokioje mokymo įstaigoje sužeistas moksleivis policija nenurodo. Pareigūnai surinko medžiagą tyrimui dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui.
Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad tokiose situacijose itin svarbus suaugusiųjų vaidmuo – būtent jie gali padėti vaikams suprasti, kas įvyko, ir sumažinti patiriamą įtampą.
Rekomenduojama išlaikyti ramybę
Po emociškai sukrečiančių įvykių vaikams reikia stabilumo ir saugumo jausmo. Ramus pokalbis, dėmesingas išklausymas ir vaiko jausmų priėmimas padeda jam nusiraminti ir geriau suvokti situaciją. Svarbu vengti kaltinimų ar kategoriškų vertinimų.
Ne mažiau svarbus atviras bendravimas. Su vaikais reikėtų kalbėti jiems suprantama kalba, atsižvelgiant į jų amžių ir brandą. Reikia atsakyti į visus jiems kylančius klausimus ir padėti įvardyti emocijas – baimę, pyktį ar nerimą. Vaikams būtina priminti, kad suaugusieji rūpinasi jų saugumu.
Kalbant apie smurtinius įvykius, svarbu paaiškinti jų priežastis. Net ir labai pavojingas elgesys dažnai yra signalas apie neišspręstas problemas ar pagalbos trūkumą. Tokie paaiškinimai padeda vaikams geriau suprasti situaciją ir mažina baimę.
Taip pat svarbu akcentuoti, kad pavieniai įvykiai neturėtų formuoti stereotipų. Vaikai turi suprasti, kad visi žmonės kartais patiria emocinių sunkumų, o susidūrus su jais svarbiausia kreiptis į patikimą suaugusįjį. Suaugusieji savo ruožtu turėtų būti prieinami ir dėmesingi.
Empatijos ugdymas – dar vienas svarbus aspektas. Kalbant apie įvykius svarbu išlikti empatiškiems tiek nukentėjusiųjų, tiek ir smurtavusio vaiko atžvilgiu. Tai padeda vaikui suprasti, kad kiekvienam gali reikėti pagalbos, ir skatina ne smerkti, o ieškoti sprendimų.
Vaikams svarbu sugrąžinti kontrolės jausmą
Reikėtų priminti, kur jie gali kreiptis pagalbos, jei jaučiasi nesaugiai – tiek mokykloje, tiek viešose vietose.
Galiausiai būtina nuraminti vaikus dėl saugumo. Jie turi žinoti, kokių priemonių imasi mokykla, kad užtikrintų jų saugumą, ir kaip elgtis pavojingose situacijose.
Mokyklose dirbantys specialistai turėtų atsakingai aptarti įvykius, įvertinti prevencines priemones ir užtikrinti, kad kiekvienas vaikas jaustųsi pastebėtas bei išgirstas.
