Aidas Užkuraitis
Jungtinės Valstijos vėl kalba apie galimybę užbaigti karą Ukrainoje, Kremlius skelbia esantis pasirengęs deryboms, o Europos lyderiai ragina kuo greičiau nutraukti kovos veiksmus. Tačiau už diplomatinių pareiškimų slypi klausimas, į kurį iki šiol nėra aiškaus atsakymo: ar įmanoma ilgalaikė taika, kol Rusijai vadovauja Vladimiras Putinas?
Naujausi įvykiai rodo, kad diplomatinės pastangos atsinaujina. Vis dėlto pagrindiniai Rusijos ir Ukrainos nesutarimai niekur nedingo.
Maskva toliau kelia teritorinius reikalavimus, Kyjivas atsisako pripažinti savo žemių praradimą, o Europa baiminasi, kad net ir pasirašytas susitarimas be patikimų saugumo garantijų gali tapti tik laikina pertrauka.
Putinas vėl kalba apie taiką, tačiau yra viena sąlyga
Spalio 22 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva pasirengusi atnaujinti JAV tarpininkaujamas derybas su Ukraina.
Šis pareiškimas nuskambėjo po jo susitikimo su JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Steve’u Witkoffu Sankt Peterburge.
Putinas pabrėžė, kad būsimos derybos turėtų apimti ne tik karo nutraukimą, bet ir ilgalaikį Rusijos, Ukrainos bei visos Europos saugumą.
Iš pirmo žvilgsnio tai galėtų atrodyti kaip svarbus diplomatinis žingsnis.
Tačiau kartu Rusijos prezidentas pakartojo poziciją dėl rytinių Ukrainos teritorijų.
Maskva reikalauja, kad Ukraina atsisakytų viso Donbaso regiono, įskaitant teritorijas, kurių Rusijos pajėgos nekontroliuoja.
Ukraina tokius reikalavimus atmeta.
Būtent šis prieštaravimas yra viena didžiausių kliūčių galimam susitarimui.
Kodėl pažadai derėtis dar nereiškia karo pabaigos?
Tarptautinėje diplomatijoje pasirengimas pradėti derybas ir pasirengimas priimti kompromisą yra du skirtingi dalykai.
Šalys gali sutikti susitikti, tačiau kartu laikytis visiškai nesuderinamų pozicijų.
Rusija siekia, kad jos saugumo ir teritoriniai reikalavimai būtų įtraukti į galutinį susitarimą.
Ukraina siekia išsaugoti savo nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir gauti garantijas, kad ateityje nepasikartos naujas puolimas.
Todėl svarbiausias klausimas yra ne vien tai, ar Putinas ir Zelenskis sutiks derėtis.
Daug svarbiau, dėl ko jie galėtų susitarti.
Jeigu abi pusės išlaikys dabartines pozicijas, vien diplomatiniai susitikimai nepašalins esminių nesutarimų.
Pavojingiausias scenarijus – taika tik popieriuje?
Viena didžiausių Europos valstybių baimių yra galimybė, kad karas bus sustabdytas, tačiau jo priežastys liks neišspręstos.
Tokiu atveju paliaubos galėtų sumažinti smurtą ir suteikti galimybę civiliams gyventojams atsikvėpti.
Tačiau be veiksmingų kontrolės mechanizmų ir saugumo garantijų išliktų karo atsinaujinimo rizika.
Tai nereiškia, kad paliaubos būtų bevertės.
Net laikinas kovos veiksmų sustabdymas galėtų išsaugoti gyvybes ir sudaryti sąlygas humanitarinei pagalbai.
Tačiau ilgalaikė taika reikalautų daugiau nei vien įsipareigojimo nešaudyti.
Reikėtų susitarti dėl sienų, tarptautinės stebėsenos, saugumo garantijų ir galimų susitarimo pažeidimų pasekmių.
Europa pasakė, kokios taikos nepripažintų teisinga
Spalio 15–16 dienomis vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime Europos Sąjungos lyderiai dar kartą patvirtino paramą Ukrainos nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui.
Europos Sąjungos pozicija aiški: ilgalaikė taika turi atitikti tarptautinę teisę, o valstybių sienos negali būti keičiamos jėga.
ES taip pat pabrėžė, kad sprendimai dėl Ukrainos ateities negali būti priimami be pačios Ukrainos dalyvavimo.
Briuselis ragina Rusiją sutikti su visapusiškomis ir besąlygiškomis paliaubomis bei pradėti prasmingas derybas.
Tačiau kartu Europos valstybės rengiasi ir galimybei, kad karas tęsis.
Todėl kalbama apie ilgalaikę finansinę, politinę ir karinę paramą Ukrainai.
Ar Trumpas gali pasiekti tai, ko nepavyko kitiems?
JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia tarpininkauti tarp Maskvos ir Kyjivo.
Spalio 20 dieną jo pasiuntinys Steve’as Witkoffas dalyvavo derybose su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Osle.
Po šio susitikimo JAV pareigūnai kalbėjo apie pažangą svarstant galimą taikos susitarimo struktūrą.
Buvo aptariamos Ukrainos saugumo garantijos, ekonominio atsigavimo planas ir platesni Europos saugumo klausimai.
Kitą dieną Witkoffas susitiko su Putinu.
Tai rodo, kad Vašingtonas bando palaikyti tiesioginius kontaktus su abiem pusėmis.
Vis dėlto net ir aktyvus JAV tarpininkavimas negarantuoja rezultato.
Galutinis susitarimas priklausys nuo Rusijos ir Ukrainos sprendimų bei jų pasirengimo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
Kol Putinas valdžioje – ar įmanoma tikra taika?
Šis klausimas vis dažniau keliamas politinėse diskusijose.
Skeptiškai nusiteikę analitikai atkreipia dėmesį į tai, kad būtent Putinui vadovaujant Rusija 2014 metais aneksavo Krymą, o 2022 metais pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Todėl jie abejoja, ar Maskvos pažadų pakaktų ilgalaikiam saugumui užtikrinti.
Kita vertus, diplomatinių derybų šalininkai pabrėžia, kad karai dažnai užbaigiami susitarimais tarp tuo metu valdžioje esančių priešiškų valstybių vadovų.
Tai reiškia, kad teoriškai susitarimas galėtų būti pasiektas ir Putinui liekant prezidentu.
Tačiau susitarimo patikimumas priklausytų ne nuo vieno politiko pažadų, o nuo konkrečių įsipareigojimų, jų tikrinimo ir tarptautinių garantijų.
Taigi teiginys, kad kol Putinas valdžioje, taikos nebus, yra politinė prognozė, o ne įrodytas faktas. Vis dėlto dabartiniai nesutarimai suteikia rimtą pagrindą abejoti greitu ir tvariu susitarimu.
O kas nutiktų, jeigu Putinas pasitrauktų?
Kartais manoma, kad pasikeitus Rusijos prezidentui karas galėtų greitai baigtis.
Tačiau valdžios pasikeitimas savaime negarantuotų užsienio politikos pokyčių.
Daug kas priklausytų nuo naujojo vadovo, Rusijos politinės sistemos ir kitų įtakingų valstybės institucijų sprendimų.
Naujoji valdžia galėtų pasirinkti derybas ir santykių su Vakarais gerinimą.
Tačiau ji taip pat galėtų tęsti ankstesnę politiką.
Todėl ilgalaikė taika priklausytų ne vien nuo konkretaus žmogaus pasitraukimo, bet ir nuo platesnių politinių sprendimų.
Kodėl ši situacija ypač svarbi Lietuvai?
Lietuvai karo Ukrainoje baigtis yra tiesiogiai susijusi su regioniniu saugumu.
Jeigu būtų pasiektas tvarus susitarimas, sumažėtų dalis su karu susijusios įtampos Europoje.
Tačiau jeigu susitarimas neužtikrintų Ukrainos saugumo, išliktų nerimas dėl tolesnės Rusijos politikos.
Dėl šios priežasties Lietuva ir kitos regiono valstybės pabrėžia NATO atgrasymo, Europos gynybos pajėgumų ir paramos Ukrainai svarbą.
Ilgalaikio saugumo požiūriu svarbu ne tik tai, kada nutils ginklai Ukrainoje.
Ne mažiau svarbu, kokia saugumo sistema bus sukurta po karo.
Pasaulis laukia sprendimo, tačiau atsakymo vis dar nėra
Spalio pabaigoje tarptautinė diplomatija vėl suaktyvėjo.
Putinas pareiškė esąs pasirengęs deryboms, Ukraina patvirtino norą ieškoti karo užbaigimo galimybių, o JAV siekia tarpininkauti.
Tačiau didžiausi nesutarimai – dėl teritorijų, saugumo garantijų ir būsimos Europos saugumo tvarkos – lieka neišspręsti.
Todėl klausimas „Ar bus taika, kol Putinas valdžioje?“ neturi paprasto atsakymo. Paliaubos įmanomos, tačiau ilgalaikei taikai reikės daugiau nei politinių pažadų. Svarbiausia bus tai, ar bet koks susitarimas iš tiesų užtikrins Ukrainos nepriklausomybę ir apsaugą nuo naujos agresijos.
