Po audros gyventojams kilo klausimas dėl ESO sąskaitų: paaiškino, kas iš tikrųjų sumokės kompensacijas

Po Lietuvą nusiaubusios galingos audros tūkstančiai gyventojų susidūrė su tuo, ko daugelis tikėjosi išvengti – elektros tiekimo kai kur teko laukti ne valandas, o paras.

Vieniems sugedo šaldytuvuose laikytas maistas.

Kitiems teko pirkti ar nuomotis generatorius, mokėti už kurą ar net ieškoti laikinos nakvynės kitur.

Dabar ESO pradėjus mokėti kompensacijas kilo kitas klausimas.

Kas už visa tai galiausiai sumokės?

Viešojoje erdvėje pasigirdo teiginių, kad sąskaita vienaip ar kitaip gali sugrįžti patiems elektros vartotojams.

ESO su tokiu aiškinimu nesutinka.

„Kodėl aš turiu kompensuoti?“

Diskusiją dar labiau įkaitino Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Politikas viešai iškėlė klausimą, kodėl vartotojai turėtų dengti ESO dėl audros patirtus nuostolius, kai bendrovė tuo pačiu metu moka dividendus.

Jo kritika nukreipta ir į bendrovės vadovybę.

R. Žemaitaitis priminė, kad po ankstesnių didelių audrų ESO taip pat buvo kritikuojama dėl elektros tiekimo atkūrimo trukmės.

Tačiau čia svarbu atskirti politiko keliamą klausimą nuo to, kaip elektros skirstymo kainos iš tiesų reguliuojamos.

ESO tvirtina, kad gyventojams mokamos kompensacijos nėra perkeliamos į jų elektros skirstymo tarifą.

ESO atsako: kompensacijas mokame iš pelno

ESO atstovės Rasos Juodkienės teigimu, kompensacijos už laiku neatkurtą elektros tiekimą ir atlyginami tiesioginiai gyventojų nuostoliai nėra įtraukiami į skirstymo tarifą.

Bendrovės aiškinimu, šios išlaidos tenka pačiai ESO.

Jos dengiamos iš bendrovės finansinio rezultato – pelno.

Todėl, ESO teigimu, gyventojas savo būsimoje elektros sąskaitoje neturėtų pamatyti papildomos eilutės, skirtos audros kompensacijoms padengti.

Tai svarbi detalė.

Tačiau yra ir kita audros išlaidų kategorija.

O kas apmoka nulūžusias atramas ir nutrauktus laidus?

Po didelės audros ESO turi remontuoti ir patį elektros tinklą.

Keičiamos pažeistos atramos ir laidai, šalinami gedimai, atliekami avariniai bei kiti techniniai darbai.

Tokios išlaidos jau yra reguliuojamos elektros tinklo veiklos dalis.

Skirstymo tarifas apskritai skirtas pagrįstoms tinklo eksploatavimo sąnaudoms ir investicijoms finansuoti.

Tačiau ESO pabrėžia, kad viena konkreti audra nėra atskira elektros tarifo dedamoji.

Papildomos tinklo atkūrimo išlaidos vertinamos bendrame reguliavimo procese kartu su kitomis bendrovės sąnaudomis.

Galutinį reguliuojamų sąnaudų vertinimą atlieka Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Taigi situacija nėra tokia paprasta, kad po audros jos remonto sąskaita būtų tiesiog padalijama visiems elektros vartotojams.

Kompensacijos – jau pradėtos mokėti

Tuo metu dalis nukentėjusių gyventojų pinigų jau sulaukė.

ESO paskelbė pradėjusi mokėti pirmąsias kompensacijas už tiesioginius nuostolius.

Pirmajam šimtui klientų išmokėtos kompensacijos vidutiniškai siekė 56 eurus.

Tačiau prašymų skaičius gerokai didesnis.

Per pirmąją savaitę ESO jų sulaukė daugiau kaip 5 tūkstančius.

Didžiausia jų dalis susijusi su generatoriais ir jų kuru.

Kita didelė grupė – dėl dingus elektrai sugedę maisto produktai.

Kai kuriems gali priklausyti iki 660 eurų

Po rugpjūčio 22-osios audros ESO padidino tiesioginių nuostolių kompensavimo ribas.

Jos priklauso nuo to, kiek laiko žmogui teko būti be elektros.

Jeigu tiekimas buvo atkurtas per 3–6 paras, tiesioginių nuostolių gali būti atlyginama iki 220 eurų.

Jeigu elektros nebuvo 7–13 parų – iki 440 eurų.

Jeigu tiekimo atkūrimas užtruko 14 ar daugiau parų – iki 660 eurų.

Šios sumos gali būti skiriamos už realiai patirtus ir pagrindžiamus tiesioginius nuostolius, pavyzdžiui, generatoriaus įsigijimą ar nuomą, kurą, sugedusį maistą ar būtinas apgyvendinimo išlaidas.

Yra ir dar viena atskira kompensacija

Čia slypi detalė, kurią gyventojams svarbu žinoti.

Tiesioginių nuostolių atlyginimas nėra tas pats, kas kompensacija už per ilgai neatkurtą elektros tiekimą.

Tai dvi skirtingos išmokos.

ESO skelbia, kad klientams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas vėliau nei per 72 valandas, priklausanti kompensacija už nustatyto atkūrimo termino viršijimą apskaičiuojama automatiškai.

Dėl jos atskiro prašymo pateikti nereikia.

Tuo metu dėl tiesioginių audros sukeltų nuostolių gyventojams reikia pateikti informaciją ESO.

Viena kompensacija kitos nemažina.

Prašymų jau tūkstančiai

Dar rugsėjo pradžioje ESO buvo gavusi daugiau kaip 2,8 tūkst. prašymų, kuriuose gyventojai nurodė patyrę maždaug 664 tūkst. eurų nuostolių.

Vėliau prašymų skaičius perkopė 5 tūkstančius.

ESO duomenimis, daugiau nei pusė jų buvo susiję su generatorių ir kuro išlaidomis.

Maždaug 44 proc. – su sugedusiu maistu.

Likusi nedidelė dalis buvo susijusi su būtino apgyvendinimo išlaidomis.

Bendrovė jau prognozuoja, kad šios audros kompensacijų mastas bus didesnis nei po 2024 metų audros „Kirsti“.

Tuomet pagal panašią tvarką apie 1,1 tūkst. klientų iš viso buvo išmokėta maždaug 100 tūkst. eurų.

O kaip dėl ESO dividendų?

Būtent dividendai tapo viena karščiausių diskusijos dalių.

ESO nurodo, kad nuo 2022 metų dividendai laikomi minimaliame 30 mln. eurų per metus lygyje ir nebuvo didinami.

Bendrovės teigimu, didžioji dalis generuojamų pinigų srautų paliekama įmonėje ir naudojama investicijoms.

ESO tai pateikia kaip argumentą, kad prioritetas skiriamas elektros tinklo modernizavimui ir jo atsparumo didinimui.

R. Žemaitaitis į situaciją žvelgia kritiškai ir kelia klausimą, ar dividendų mokėjimas apskritai pateisinamas tuo metu, kai tinklas po audrų susiduria su dideliais sutrikimais.

Tai jau politinė ir ekonominė diskusija, o ne vien techninis elektros tarifo apskaičiavimo klausimas.

Po audros pasitraukė ESO vadovas

Audra bendrovei turėjo ir kitų pasekmių.

Po kritikos dėl elektros tiekimo atkūrimo ESO vadovas Renaldas Radvila pateikė atsistatydinimo pareiškimą.

Jo paskutinė darbo diena numatyta rugsėjo 30-ąją.

Nuo spalio 1 dienos bendrovei laikinai vadovaus finansų ir administravimo tarnybos vadovas Audrius Ruseckas.

Tuo pačiu pradėta naujo nuolatinio ESO vadovo atranka.

R. Radvila, pranešdamas apie pasitraukimą, pripažino, kad po 2024 metų audros bendrovėje buvo pradėta pokyčių, tačiau ne viskas buvo padaryta taip, kaip galėjo būti.

Gyventojams svarbiausias atsakymas – gana konkretus

Po visos diskusijos lieka klausimas: ar ESO išmokėtas kompensacijas galiausiai per didesnes sąskaitas padengs patys gyventojai?

Pagal šiuo metu viešai pateiktą ESO informaciją – kompensacijos už ilgai neatkurtą elektros tiekimą ir tiesioginių gyventojų nuostolių atlyginimas į skirstymo tarifą neįtraukiami.

Jie dengiami iš bendrovės finansinio rezultato.

Tinklo remontas yra kita kategorija – jo pagrįstos sąnaudos vertinamos reguliuojant visą ESO veiklą, o jų pagrįstumą vertina VERT.

Todėl skambus teiginys, kad gyventojai dabar tiesiog „susimokės už ESO kompensacijas“, neatspindi viso mechanizmo.

Tačiau diskusija apie dividendus, investicijų dydį ir tai, ar Lietuvos elektros tinklas pakankamai atsparus vis dažnėjančioms ekstremalioms audroms, po šios vasaros tikrai nesibaigė.

Ir būtent šis klausimas gali būti gerokai svarbesnis už vienos audros kompensacijų sąskaitą.