Po kelių mėnesių pasekmes gali pajusti ir Lietuva: Ramiajame vandenyne stiprėja reiškinys, keičiantis viso pasaulio orus

Tūkstančius kilometrų nuo Lietuvos, tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje, vykstantys pokyčiai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti visiškai nesusiję su mūsų orais. Tačiau klimatologai stebi procesą, galintį paveikti temperatūrą, kritulius, žemės ūkį ir net maisto kainas daugelyje pasaulio regionų.

„El Niño“ jau susiformavo ir toliau stiprėja.

Pasaulio meteorologijos organizacijos (WMO) naujausiais duomenimis, šis reiškinys artimiausiais mėnesiais gali pasiekti labai stiprią fazę ir išsilaikyti bent iki 2027 metų vasario.

Tačiau Lietuvos gyventojams svarbiausias klausimas kitas – ką tai reikš mums?

Atsakymas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš skambių prognozių.

Prognozės tapo gerokai rimtesnės

Rugsėjo pradžioje WMO paskelbė naujausią „El Niño“ vertinimą.

Organizacijos duomenimis, neįprastai šiltas vanduo centrinėje ir rytinėje tropinio Ramiojo vandenyno dalyje sudaro sąlygas reiškiniui toliau stiprėti.

Tikimybė, kad „El Niño“ sąlygos išsilaikys 2026 metų rudenį ir 2026–2027 metų žiemą, vertinama kaip beveik 100 procentų.

Prognozuojama, kad stipriausią fazę reiškinys gali pasiekti metų pabaigoje.

Kai kurie modeliai rodo tokį didelį Ramiojo vandenyno temperatūros nuokrypį, kad viešojoje erdvėje jau pasirodė pavadinimai „Super El Niño“, „Monster El Niño“ ar net „Godzilla El Niño“.

Vis dėlto Lietuvos klimatologai ragina su tokiais terminais elgtis atsargiai.

Tai nėra oficialios mokslinės „El Niño“ kategorijos.

Kas iš tikrųjų yra „El Niño“?

„El Niño“ prasideda tuomet, kai centrinėje ir rytinėje tropinio Ramiojo vandenyno dalyje paviršinis vanduo tampa neįprastai šiltas.

Atrodytų, kelių laipsnių pokytis milžiniškame vandenyne neturėtų būti kažkas ypatingo.

Tačiau vandenynas sukaupia milžinišką šilumos kiekį.

Šiltesnis vanduo keičia virš jo esančios atmosferos cirkuliaciją, o šie pokyčiai gali persiduoti į labai tolimus pasaulio regionus.

Vienur dėl to didėja smarkių liūčių ir potvynių tikimybė, kitur – sausrų ir karščio.

Ypač stipriai „El Niño“ poveikį paprastai jaučia Pietų Amerika, Australija, Pietryčių Azija ir dalis Afrikos.

Tačiau jo įtaka neapsiriboja Ramiojo vandenyno regionu.

Lietuva yra gerokai sudėtingesnėje padėtyje

Čia prasideda svarbiausia istorijos dalis.

Lietuva nuo tropinio Ramiojo vandenyno nutolusi tūkstančius kilometrų, todėl tarp „El Niño“ ir konkretaus oro mūsų šalyje nėra paprasto tiesioginio ryšio.

Vilniaus universiteto klimatologas Justinas Kilpys yra pabrėžęs, kad Europoje „El Niño“ poveikį prognozuoti gerokai sudėtingiau.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Donatas Valiukas taip pat aiškina, kad mūsų regione kitų atmosferos procesų įtaka gali būti stipresnė už paties „El Niño“.

Ypač svarbūs procesai, susiję su Šiaurės Atlantu ir Arktimi.

Todėl labai stiprus „El Niño“ nereiškia, kad Lietuvoje automatiškai turėsime neįprastai šiltą žiemą, audringą pavasarį ar karštą vasarą.

Tokios konkrečios išvados šiuo metu padaryti negalima.

Poveikis gali pasirodyti visai ne ten, kur jo tikimės

Įdomiausia tai, kad Lietuvos gyventojai „El Niño“ pasekmes gali pajusti net ir tuo atveju, jeigu mūsų orai smarkiai nepasikeistų.

Vienas iš galimų kanalų – maisto kainos.

Stiprus „El Niño“ gali sukelti sausras vienuose svarbiuose žemės ūkio regionuose ir gausias liūtis kituose.

Jeigu dėl ekstremalių orų sumažėja tam tikrų kultūrų derlius, tai gali paveikti pasaulines žaliavų kainas.

Poveikis vėliau persiduoda tiekimo grandinėmis ir galiausiai gali pasiekti Europos parduotuves.

Lietuvos klimatologai būtent tokį netiesioginį poveikį laiko viena realiausių galimybių mūsų šaliai.

Pasaulis jau neįprastai šiltas

Dabartinė situacija dar įdomesnė dėl bendro klimato atšilimo.

„Meteo LT“ duomenimis, 2026 metų rugpjūtis pasaulyje buvo rekordiškai šiltas, o vidutinė pasaulinė paviršiaus oro temperatūra buvo maždaug 1,65 laipsnio aukštesnė už ikipramoninį lygį.

Tuo pat metu tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje toliau stiprėjo „El Niño“.

Tai svarbu todėl, kad pats reiškinys paprastai papildomai padidina pasaulinę vidutinę temperatūrą.

Vandenyne sukaupta šiluma perduodama atmosferai, todėl stipraus „El Niño“ metu pasaulinės temperatūros rekordų tikimybė gali padidėti.

Tačiau ir čia būtinas svarbus skirtumas: pasaulinės vidutinės temperatūros kilimas nereiškia, kad kiekviename Žemės regione tuo pačiu metu bus neįprastai karšta.

Artimiausi mėnesiai bus ypač svarbūs

WMO sezoniniai modeliai rodo, kad „El Niño“ dar nepasiekė savo galutinio stiprumo.

Jo intensyvėjimas turėtų tęstis rudenį, o pikas prognozuojamas maždaug lapkričio–gruodžio laikotarpiu.

Organizacija perspėja, kad labai stiprus reiškinys gali reikšmingai pakeisti kritulių ir temperatūros pasiskirstymą pasaulyje.

Dėl to meteorologijos tarnybos įvairiose valstybėse stiprina stebėseną ir išankstinio perspėjimo sistemas.

Tačiau WMO kartu pabrėžia vieną itin svarbią aplinkybę: „El Niño“ stiprumas savaime nepasako, kokio masto poveikis bus konkrečioje šalyje.

O kokia dabar prognozė Lietuvai?

Bent jau artimiausiam laikotarpiui turime gerokai konkretesnių duomenų.

Rugsėjo 11 dieną atnaujintoje „Meteo LT“ ilgalaikėje prognozėje numatoma, kad 2026 metų rugsėjo vidutinė temperatūra Lietuvoje bus iki 1,5 laipsnio aukštesnė už standartinę klimato normą, o kritulių kiekis – iki 35 procentų didesnis.

Spalio pirmoje pusėje temperatūra prognozuojama maždaug vienu laipsniu aukštesnė už normą, o kritulių – iki 25 procentų mažiau.

Tačiau šių prognozių negalima paprasčiausiai priskirti „El Niño“.

Lietuvos orus vienu metu veikia daugybė procesų.

Tikrasis poveikis paaiškės vėliau

Todėl dabar kalbėti apie konkrečią „El Niño žiemą Lietuvoje“ būtų per anksti.

Patikimai žinome kitką.

„El Niño“ jau vyksta, jis sparčiai stiprėja, o WMO prognozuoja, kad reiškinys išsilaikys bent iki 2027 metų vasario ir gali tapti labai stiprus.

Pasaulio mastu tai didina reikšmingų temperatūros ir kritulių anomalijų tikimybę.

Lietuvoje signalas bus gerokai silpnesnis ir sudėtingesnis.

Todėl po kelių mėnesių didžiausia staigmena gali būti ne vien tai, kas vyks už lango. „El Niño“ poveikį Lietuvos gyventojai gali pajusti ir parduotuvėse – per pasaulines maisto žaliavų kainas bei sutrikusias tiekimo grandines.

Koks bus tikrasis poveikis mūsų orams, klimatologai galės daug tiksliau pasakyti artėjant žiemai ir 2027 metų pavasariui.

---