Tomas L.
Pavasariniai potvyniai dažniausiai asocijuojasi su pamario kraštu, tačiau šiemet atlydžio su nerimu laukia ir pats uostamiestis. Klaipėdos miesto gyventojai dar prieš kurį laiką buvo įspėti, kad prasidėjus ledonešiui Danės upėje gali kilti potvynis, apsemsiantis dalį gatvių. Savivaldybės atstovai LRT.lt patvirtino, kad vandens lygio situacija įdėmiai sekama ir galimiems iššūkiams ruošiamasi.
Stebi situaciją Danės upėje
Dalis Klaipėdos miesto gatvių neretai patvinsta po kiekvieno gausesnio vasaros lietaus. Tačiau šį kartą situacija gali būti kiek rimtesnė, mat hidrologai įspėja, kad, prasidėjus pavasariniam atlydžiui ir ledonešiui, Danės upėje gali pradėti kilti vandens lygis.
Viešojoje erdvėje jau matyti klaipėdiečių diskusijų ir nuogąstavimų dėl to, kokio masto potvynio tikėtis. Taip pat nerimaujama dėl to, ką reikės daryti, kai dalis gatvių bus apsemtos, jomis negalės važiuoti nei automobiliai, nei viešasis transportas. Arčiau Danės upės įsikūrę gyventojai ėmė baimintis ir dėl savo namų saugumo.
Kaip LRT.lt teigė Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Puškorius, šiuo metu daugelyje šalies upių fiksuojami vandens lygio svyravimai, taip pat stebimas ir Danės upės vandens lygis, kuris kinta priklausomai nuo meteorologinių sąlygų ir tirpsmo intensyvumo.
„Šiuo metu padėtis yra kontroliuojama. Vis dėlto susidarius nepalankioms aplinkybėms – formuojantis didelėms ledo sangrūdoms ar staigiai kylant vandens lygiui – gali būti taikomos papildomos saugumo priemonės, siekiant užtikrinti gyventojų saugumą ir sumažinti galimų nuostolių riziką.
Savivaldybė nuolat stebi situaciją, palaiko ryšį su atsakingomis tarnybomis ir yra pasirengusi nedelsiant imtis papildomų veiksmų, jei vandens lygis kiltų ar susidarytų kitos nepalankios sąlygos“, – nuraminti gyventojus siekė M. Puškorius.
Vyksta paruošiamieji darbai
Kaip nurodė savivaldybės atstovas, yra parengtas pasiruošimo galimiems potvyniams priemonių planas, kuriame aiškiai numatytos potvynių valdymo priemonės, atsakingos institucijos, konkretūs veiksmai ir jų įgyvendinimo terminai.
„Planas apima tiek prevencinius veiksmus, tiek reagavimo priemones galimos ekstremalios situacijos atveju. Siekiant užtikrinti gyventojų saugumą, iš anksto nustatyti galimi surinkimo punktai ir laikino apgyvendinimo vietos, kurios būtų pasitelkiamos prireikus evakuoti apsemiamų teritorijų gyventojus.
Taip pat suplanuota ir gyventojų informavimo sistema – reguliariai tikrinamos trys potvynio zonoje esančios perspėjimo sirenos, kad ekstremalios situacijos metu jos veiktų patikimai. Parengti ir nuolat atnaujinami informaciniai pranešimai, užtikrinant, kad svarbi informacija gyventojus pasiektų operatyviai ir aiškiai“, – pasirengimo procedūras vardijo M. Puškorius.
Anot jo, kad tirpstantis sniegas nesukeltų vandens kaupimosi gatvėse, kiemuose ir žemiau esančiose teritorijose, visame mieste jau pradedami lietaus nuotekų tinklų parengiamieji darbai.
„Po praeitą savaitę įvykusio pasitarimo su atsakingomis institucijomis kelius ir šaligatvius valantiems rangovams pavesta jų prižiūrimose teritorijose nuvalyti sniegu užneštas lietaus nuotekų šulinių groteles. Taip pat užtikrinti, kad aplink kiekvieną lietaus surinkimo tašką būtų išvalytas ne mažesnis kaip dviejų metrų spindulys – ne tik išilgai, bet ir iš šonų“, – aiškino pašnekovas.
Šie darbai, M. Puškoriaus teigimu, reikalingi tam, kad vanduo galėtų laisvai patekti į tinklus ir nesikauptų ant važiuojamosios dalies ar šaligatvių.
„Papildomi darbai numatyti ir šiaurinėje miesto dalyje – bus išvežamas sniegas po Herkaus Manto gatvės viaduku, valomi lietaus nuotekų šulinių dangčiai bei grotelės vienoje svarbiausių miesto transporto arterijų. Atsižvelgiant į hidrometeorologines prognozes, darbus planuojama vykdyti vakarais ir naktimis, kad nebūtų trikdomas eismas“, – teigė savivaldybės atstovas.
Daliai miesto teritorijų – didesnė rizika
Nepaisant vykdomų pasiruošimo darbų, neneigiama, kad potvynio nepavyks visiškai pažaboti, o dalis miesto teritorijų gali laikinai atsidurti po vandeniu.
Klaipėdos miesto savivaldybėje į didžiausią potvynių rizikos teritoriją patenka gyvenamųjų namų kvartalas, išsidėstęs palei Danės upę (Pakrantės g., Anykščių g., Panevėžio g., Žolynų g., Baltijos 6-oji g., Baltijos 7-oji g., Dobilo 1-oji g., Veterinarijos g.), Klaipėdos senamiestis (Klaipėdos sąsiauris ir Danės žiotys) ir Laistų sodai.
Atsižvelgdama į situaciją ir galimas grėsmes, Klaipėdos miesto savivaldybė paragino ir pačius gyventojus ruoštis galimiems gamtos išbandymams, taip siekiant sumažinti galimą žalą.
„Rekomenduojame patikrinti, ar neužsikimšę lietaus nuotekų grioviai, šuliniai, latakai ir lietvamzdžiai, kad būtų užtikrintas sklandus vandens nutekėjimas. Vertingus daiktus ir dokumentus reikėtų perkelti į aukštesnes vietas, o prireikus naudoti smėlio maišus ar kitas apsaugas“, – patarimais dalijosi M. Puškorius.
Pasak jo, taip pat būtina pasirūpinti elektros sauga – esant užliejimo grėsmei, prietaisus pakelti aukščiau arba išjungti iš tinklo. Vandeniui patekus į patalpas, neliesti elektros įrenginių ir, jei įmanoma, išjungti elektrą. Taip pat verta turėti vandens šalinimo priemonių, geriamojo vandens ir maisto atsargų kelioms dienoms.
„Esant rimtai grėsmei apsemti būstą, gali prireikti evakuacijos, todėl patartina iš anksto pasiruošti būtiniausių daiktų krepšį ir sekti oficialią informaciją. Pasiekus ar viršijus nustatytą stichinio hidrologinio reiškinio rodiklį, gyventojai bus papildomai informuojami per žiniasklaidos priemones, o užtvindytos vietos bus pažymėtos kelio ženklais, draudžiančiais automobilių eismą. Prireikus bus pasitelkiamos papildomos pajėgos potvynio padariniams likviduoti“, – nurodė Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas.
Potvynis – artimiausiomis savaitėmis
Kaip trečiadienį pranešė BNS, artimiausiomis savaitėmis Lietuvoje prognozuojamas potvynis. Didžiausias pavojus gresia Kaunui, Kėdainiams, sako Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas.
„Potvynis gali prasidėti po vienos, dviejų savaičių“, – trečiadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė jis.
NKVC vadovo teigimu, tarnybos yra pasirengusios reaguoti į situaciją, parengtas veiksmų planas. Pasak jo, šiuo metu įšalas yra pasiekęs piką. Didžiausias pavojus gresia Kaunui ir Kėdainiams. Pavojingiausia upė – Neris. Joje maždaug 8–10 vietų gali susidaryti ledų sangrūdos ir staigiai pakilti vanduo. Antra pagal pavojingumą upė – Nemunas. Jo vandenys kelia grėsmę pamariui. Taip pat potvynio pavojų kelia Šventoji ir Nevėžis.
NKVC vadovas pranešė, kad dėl ledo sangrūdų sprogdinimo bus sprendžiama kiekvienu atveju atskirai – kariuomenė tam pasiruošusi.
