Tomas L.Panašu, kad gaujų karai vyksta ir tarp brakonierių – jie vagia vieni kitų gaudykles, beisbolo lazdomis daužo konkurentų automobilius ir skundžia vieni kitus brakonierių gaudytojams, kuriems įkliūva ir patys.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Įkliuvo ungurius gaudę brakonieriai
Net 20 ungurių – tokį brakonierių laimikį ir pačius brakonierius sučiupo „Lašišos dienoraščio“ aktyvistai ir aplinkosaugininkai. Ir įkliūva jie ne pirmą kartą – tai gerai žinomi ir lašišų brakonieriai iš Grigiškių. O ungurius jie gaudo pasistatę gaudykles pralaidose po keliais ar upelių ištakose.
„Ten paprasčiausiai suplaukia visi unguriai. Jie neturi šansų praplaukti visi ir sulenda į tas gaudykles, ir surenka, todėl ir matom tokius didelius kiekius, tokias dideles žalas“, – teigė „Lašišos dienoraščio“ vadovas Kęstutis Klimavičius.
Už tai nusikaltėliams teks atseikėti beveik 10 000 eurų žalą gamtai bei sumokėti iki 1 500 eurų siekiančias baudas kiekvienam, mat ungurį, nesvarbu, kokio dydžio, ežeruose ir upėse gaudyti gali visus metus, bet ne daugiau 3 vienetų. Tiesa, tą pačią naktį į „Lašišos dienoraščio“ bei aplinkosaugininkų rankas pakliuvo ir dar vieni brakonieriai.
O tai brakonierių automobilis – išdaužytais stiklais, primenantis visišką metalo laužą, be draudimo ir be techninės apžiūros. Trys girti asmenys, pasistatę ungurinę gaudyklę, neleistinai sugavo 13 ungurių.
Už tai kiekvienam taip pat teks suploti po 1 500 eurų baudą ir atlyginti 3 600 eurų žalą gamtai. Tiesa, policija iš vyrų atėmė automobilį ir dar skyrė baudą už vairavimą girtiems. Bet, panašu, kad baudos brakonieriams reikėtų ne tik už girtumą, bet ir už bukumą.
„Gerai žinomas brakonierius Šura iš Grigiškių, jisai gaudė ten ungurius ir jo gaudyklę pavogė, tai jis sulupo tą mašiną su beisbolo lazda ir tie brakonieriai kreipėsi į mus, kad mes jiems padėtume. Žodžiu, gavosi, kad ir juos pagavom, ir anuos pagavom“, – teigė „Lašišos dienoraščio“ vadovas Kęstutis Klimavičius.
Vieną ungurį brakonieriai parduoda už maždaug 50 eurų
Lietuvoje yra apie 300 upelių, kuriuose plaukioja unguriai. Mokslininkai skaičiuoja, kad kiek upelių – tiek ir brakonierių, ir dar ne su viena gaudykle.
„Kartais tyrimų metu atvažiuoja žmonės pasidomėti, ką čia veiki, kiek ilgai būsi, ar čia tikrai tau reikia būti, tai susidomėjimas, sakykim, iš brakonierių pusės šita žuvimi yra labai didelis“, – pasakojo Gamtos tyrimų centro mokslininkas Justas Dainys.
Nes už ją brakonieriai gali itin gerai pasipelnyti. K. Klimavičiaus žiniomis, vieną ungurį brakonieriai gali parduoti ir už 50 eurų, tad šios žuvies brakonieriavimo mastai yra žymiai didesni nei lašišų – sako K. Klimavičius.
„Nuo sovietmečio taigi čia buvo kaip kyšio forma ungurys, ir išlikę“, – teigė „Lašišos dienoraščio“ vadovas Kęstutis Klimavičius.
Ungurių populiacija Lietuvoje katastrofiškai maža
O ungurių populiacija Lietuvoje netgi katastrofiškai sumažėjusi.
„Prieš 80 metų, kai dar ungurių populiacija buvo geroje būklėje, tai jų sumažėję yra maždaug 99–90 procentų. Lietuvoje ungurių yra tiek pat, kaip ir liūtų. Kiek atsivežam, tiek ir yra“, – tikino Gamtos tyrimų centro mokslininkas Justas Dainys.
Visi unguriai, esantys Lietuvos vandenyse, yra įžuvinti. Žuvininkystės tarnyba per 15 metų į vandens telkinius suleido 15 milijonų ungurių. Tam išleista 6 milijonai eurų, gautų iš Briuselio. Tik bėda, kad suleistus ungurius išgaudo brakonieriai.
„Reikia maksimaliai visokių įmanomų sankcijų. Iki, sakau, apykojės, baudžiamosios atsakomybės, nes šiai dienai milijonus išleidžiam, bet juos susirenka visokie „šurikai“, – teigė „Lašišos dienoraščio“ vadovas Kęstutis Klimavičius.
O ungurys išties paslaptinga žuvis. Visi Lietuvoje ir Europoje gyvenantys unguriai yra gimę laisvėje prie Amerikos krantų, kažkur prie Bermudų trikampio, bet kur tiksliai – nežinoma. Ungurių lervutė kartu su Golfo srove migruoja prie Europos krantų. Čia jos sugaudomos ir natūraliai ar dirbtiniu būdu perkeliamos į vandens telkinius. O po 15 metų Lietuvoje augęs ungurys visgi sugalvoja plaukti į gimtinę.
„Vieną pavasario apsiniaukusią, šaltą, tamsią naktį pradeda migraciją atgal link savo nerštaviečių, kurios yra maždaug už 8 000 kilometrų“, – pasakojo Gamtos tyrimų centro mokslininkas Justas Dainys.
Ungurys ir yra riebus būtent dėl to, kad kaupia riebalą, kurį panaudoja migracijai ir nerštui.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
