Aidas Užkuraitis
Penktadienį prie Kauno mečetės prasidėjusi istorija per kelias dienas peraugo į gerokai rimtesnį teisėsaugos tyrimą. Tai, kas iš pradžių buvo vertinama kaip galimas susirinkimų organizavimo taisyklių pažeidimas, dabar nagrinėjama ir baudžiamosios teisės požiūriu.
Rugsėjo 11-ąją Kauno Ramybės parke, musulmonams susirinkus į penktadienio pamaldas, prie mečetės atvyko būrys motociklininkų. Buvo girdėti motociklų variklių gausmas, muzika ir patriotinės skanduotės, o didžiausio atgarsio sulaukė prie maldos vietos demonstruota kiaulės galva.
Tą dieną rimtesnio fizinio konflikto pavyko išvengti. Tačiau tuo istorija nesibaigė.
Praėjus trims dienoms policija paskelbė apie naują sprendimą.
Policija peržiūrėjo filmuotą medžiagą
Pirmosiomis valandomis po susibūrimo teisėsauga buvo pradėjusi administracinę teiseną dėl susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimo.
Tuo pat metu buvo tikslinamos aplinkybės dėl galimo kurstymo prieš žmonių grupę. Rugsėjo 11-ąją policija specialiai pabrėžė, kad tuo metu ikiteisminis tyrimas dar nebuvo pradėtas.
Situacija pasikeitė pirmadienį.
Įvertinę filmuotą medžiagą ir gautus pranešimus pareigūnai nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo kurstymo prieš žmonių grupę bei trukdymo atlikti religines apeigas.
Tai reiškia, kad dabar bus vertinamas ne vien pats susibūrimo organizavimas, bet ir konkrečių veiksmų pobūdis bei aplinkybės.
Vienas asmuo teisėsaugai jau žinomas
Policija patvirtino dar vieną svarbią aplinkybę.
Asmens, kuris laikė kiaulės galvą, tapatybė pareigūnams yra žinoma. Nustatytos ir kitų susibūrime dalyvavusių žmonių tapatybės.
Tačiau rugsėjo 14-osios duomenimis, įtarimai dar niekam nepareikšti.
Šis faktas itin svarbus.
Ikiteisminio tyrimo pradėjimas savaime nereiškia, kad konkretus žmogus jau pripažintas kaltu ar net įtariamuoju. Tyrimo metu pareigūnai renka ir vertina informaciją, o galutinius teisinius vertinimus galima daryti tik atlikus reikalingus procesinius veiksmus.
Todėl šiuo metu kalbama apie galimų nusikalstamų veikų tyrimą, o ne nustatytą kaltę.
Kodėl tiek dėmesio sulaukė būtent kiaulės galva?
Incidento aplinkybės svarbios dėl vietos ir laiko.
Susibūrimas vyko prie musulmonų maldos namų būtent tuo metu, kai buvo atliekamos religinės apeigos.
Musulmonų religijoje kiauliena laikoma draudžiamu maistu, todėl kiaulės galvos demonstravimas tokioje vietoje sukėlė diskusiją, ar tai buvo tik provokuojanti protesto forma, ar veiksmas, galėjęs būti nukreiptas į religinės bendruomenės pažeminimą.
Būtent motyvas ir aplinkybių visuma dabar tampa teisėsaugos vertinimo dalimi.
Lietuvos jaunimo centras taip pat kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir paprašė įvertinti, ar incidentas neturėjo galimo neapykantos kurstymo bei religinių apeigų trikdymo požymių. Centras pabrėžė, kad kaltų asmenų iš anksto neįvardija ir prašo išsamaus bei nešališko tyrimo.
Fizinio konflikto pavyko išvengti
Nors prie mečetės tvyrojo įtampa, policijos turimais duomenimis, fizinio kontakto tarp susirinkusių grupių nebuvo.
Medikų pagalbos taip pat neprireikė.
Įvykio vietoje jau penktadienį buvo sustiprintos policijos pajėgos. Viešai skelbtoje medžiagoje buvo matyti prie mečetės susirinkę motociklininkai ir maldos vietoje esantys musulmonų bendruomenės nariai.
Policija paaiškino ir tai, kodėl pareigūnai susibūrimo metu aktyviau nesikišo.
Kauno apskrities policijos atstovė BNS nurodė, kad buvo priimtas taktinis sprendimas situaciją fiksuoti ir, kol nėra fizinio kontakto, vengti veiksmų, kurie galėtų dar labiau pakurstyti aistras.
Incidentas persikėlė ir į politinę areną
Įvykiai prie Kauno mečetės netrukus sukėlė ir politikų reakcijų.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas pareiškė, kad visuomenėje galima turėti skirtingas nuomones apie migraciją, religiją ir kitus jautrius klausimus, tačiau teisė reikšti savo poziciją negali virsti kitų žmonių žeminimu ar trukdymu atlikti religines apeigas.
Viešojoje erdvėje pasigirdo ir skirtingų politinių vertinimų – nuo griežto akcijos pasmerkimo iki teiginių apie teisę protestuoti prieš migraciją ir islamo plėtrą Lietuvoje.
Tačiau politinės diskusijos ir baudžiamosios teisės vertinimas yra du skirtingi dalykai.
Ar konkrečiais veiksmais buvo peržengtos įstatymo nustatytos ribos, dabar turės nustatyti teisėsauga.
Už istorijos slypi ir senesnė problema
Įtampa aplink Kauno mečetę neatsirado per vieną dieną.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje diskutuojama apie prie mečetės penktadieniais susirenkančius tikinčiuosius, automobilių statymą ir dėl riboto pastato dydžio lauke atliekamas maldas.
Lietuvos jaunimo centras savo kreipimesi taip pat atkreipė dėmesį, kad dalis musulmonų religines apeigas atlieka šalia esančiame parke, nes pačioje mečetėje vietos ne visiems pakanka.
Tai rodo, kad egzistuoja ir praktinių klausimų, kuriuos miestui bei bendruomenei gali tekti spręsti.
Tačiau diskusija dėl automobilių, viešųjų erdvių ar migracijos politikos nėra tas pats, kas klausimas, ar konkretaus protesto metu galėjo būti pažeistas įstatymas.
Būtent šią ribą dabar bandys nustatyti tyrėjai.
Musulmonų bendruomenė prabilo apie papildomą apsaugą
Po incidento Lietuvos musulmonų religinės bendruomenės atstovai taip pat ėmė svarstyti, kaip ateityje būtų galima geriau užtikrinti saugumą prie Kauno mečetės.
Muftijus Aleksandras Beganskas pareiškė norintis susitikti su Vyriausybės atstovais ir aptarti galimas saugumo priemones.
Tarp svarstomų variantų jis paminėjo ir mečetės teritoriją juosiančią tvorą.
Bendruomenės atstovai taip pat kelia klausimų dėl policijos veiksmų susibūrimo metu.
Tai reiškia, kad penktadienį prasidėjusi istorija gali turėti gerokai ilgesnių pasekmių nei pats kelių valandų incidentas.
Dabar svarbiausias klausimas – ką nustatys tyrimas
Per vos kelias dienas situacija pasikeitė iš esmės.
Penktadienį policija kalbėjo apie administracinę teiseną ir aplinkybių patikslinimą. Pirmadienį, įvertinus surinktą informaciją bei vaizdo medžiagą, jau pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Asmenų tapatybės nustatinėjamos, dalis jų teisėsaugai jau žinoma, tačiau įtarimų kol kas nėra pareikšta.
Todėl svarbiausia šios istorijos dalis dar priešakyje.
Tyrėjams teks atsakyti į klausimą, kur tokioje situacijoje baigiasi teisė protestuoti ir prasideda galima baudžiamoji atsakomybė už veiksmus, nukreiptus prieš religinę bendruomenę ar jos apeigas.
O tai, kas rugsėjo 11-osios vidurdienį prasidėjo motociklų gausmu prie Kauno mečetės, dabar jau tapo oficialaus ikiteisminio tyrimo objektu.
