Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Naujienos

Keturračių vairuotojams primena: važiuoti galima tik oficialiais keliais, o gamtoje galioja griežtos taisyklės

Keturračių populiarumas ir klaidingi įsitikinimai

Keturračių transporto priemonių populiarumas Lietuvoje ypač išauga vasaros metu. Tačiau kartu su šiuo susidomėjimu kyla ir nemažai klaidingų supratimų apie tai, kur galima važiuoti keturračiais gamtoje. Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos atstovai socialiniuose tinkluose įspėja, kad daug vairuotojų neteisingai mano, jog jei nėra draudžiančio ženklo, važiuoti leidžiama visur. Tokia nuomonė neatitinka galiojančių teisės aktų ir gamtosaugos reikalavimų.

Priešingas principas – važiuoti leidžiama tik tam skirtuose keliuose

<pSvarbiausias paaiškinimas, kurį pateikia gamtosaugininkai, yra tas, kad galioja priešingas principas: motorinėmis transporto priemonėmis galima judėti tik oficialiais ir tam skirtuose keliuose. Važinėjimas bekele, miško paklote, pievomis, pelkėmis ar vandens telkinių pakrantėmis yra laikomas pažeidimu net ir tada, kai nėra jokių draudžiančių ženklų. Teisės aktai aiškiai numato, kad keliai turi būti oficialiai pripažinti, todėl argumentas, jog draudimo ženklas nebuvo pastatytas, neatleidžia nuo atsakomybės.

Technologiniai miško keliai ir takai nėra bendro naudojimo keliai

Daugelis keturračių vairuotojų taip pat klaidingai mano, kad miško proskynos, priešgaisriniai grioviai ar net jų pačių suformuoti takai yra keliai, kuriais galima važiuoti. Tačiau šios vietos nėra laikomos bendro naudojimo keliais. Technologiniai miško keliai, kvartalinės linijos ar pravažiavimai, skirti miško darbams, nesuteikia teisės važiuoti jais laisvai. Tai svarbu suprasti norint išvengti pažeidimų ir gamtos žalojimo.

Keleivių vežimas savo transportu į darbą ar mokslus: ką reikia žinoti ir kaip susitarti dėl išlaidų
Keleivių vežimas savo transportu į darbą ar mokslus: ką reikia žinoti ir kaip susitarti dėl išlaidų

Vandens telkinių pakrantės – griežtai saugoma teritorija

Dar vienas dažnas mitas susijęs su ežerų, upių ar tvenkinių pakrantėmis. Kai kurie keturračių entuziastai mano, kad šios vietos yra tinkamos pasivažinėjimams.

Tačiau šios teritorijos yra griežtai saugomos. Važinėjimas vandens telkinių pakrantėmis daro tiesioginę žalą ekosistemoms – nyksta augmenija, ardoma dirvožemio struktūra, spartėja krantų erozija. Todėl šios vietos neturėtų būti naudojamos keturračiams važiuoti.

Ant Kleboniškio tilto – masinė avarija: susidūrė šeši automobiliai
Ant Kleboniškio tilto – masinė avarija: susidūrė šeši automobiliai

Mitai apie poveikį gamtai ir realybė

Dažnai galima išgirsti argumentą, kad keli pravažiavimai keturračiu gamtai nepakenks, nes viskas greitai ataugs. Tačiau šis požiūris yra klaidingas. Keturračių padangų protektoriai ypač stipriai pažeidžia minkštą dirvožemį – sunaikinama miško paklotė, pažeidžiamos augalų šaknų sistemos, sudaromos sąlygos dirvožemio erozijai. Be to, tokie veiksmai gali pakenkti retoms augalų ir gyvūnų rūšims bei jų buveinėms, todėl gamtosaugininkai ragina gerbti gamtos taisykles ir važiuoti tik oficialiais keliais.

Dalis Vilniaus – skendo: šie namai atsidūrė kritinėje situacijoje
Dalis Vilniaus – skendo: šie namai atsidūrė kritinėje situacijoje

Apibendrinimas ir svarbi taisyklė keturračių vairuotojams

Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija primena paprastą, bet svarbią taisyklę: jeigu vieta nėra oficialus kelias, tikėtina, kad važiuoti ten negalima. Ši taisyklė yra svarbi tiek gamtos apsaugai, tiek ir saugumui. Motorinių transporto priemonių judėjimas neleistinose vietose sukelia negrįžtamą žalą gamtai ir gali sukelti teisines pasekmes vairuotojams. Todėl prieš sėdant ant keturračio verta gerai pasidomėti, kur galima važiuoti, ir gerbti saugomų teritorijų reikalavimus.

Pasidalinkite
Apie autorių

Aidas Užkuraitis

Portalo redakcijos autorius.