Tomas L.
Artėjant vasarai, keliautojai jau dėliojasi artimiausių atostogų planus. Remdamasi preliminariais „Summer Travel Index 2026“ duomenimis, platforma „Tripadvisor“ atskleidė, kur šiemet kryps turistų srautai.
Sąrašo viršuje dominuoja Ispanijos kryptys – pirmoje vietoje atsidūrė Alikantė, į dešimtuką taip pat pateko Maljorkoje esantis kurortas Playa de Palma, Malaga ir netoli Barselonos esantis Sitgesas, skelbia „Euronews“.
Reitinge taip pat figūruoja tokios populiarios kryptys kaip Rodas, Budapeštas ir Dublinas, taip pat sparčiai populiarėjančios vietos – Portugalijoje esantis Alvoras, Albanijos miestas Ksamilas ir kaimyninėje Lenkijoje įsikūrusi Krokuva.
Kodėl Alikantė – populiariausia 2026 metų kryptis?
Alikantė, įsikūrusi Ispanijos Kosta Blanka pakrantėje, pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio dėl prieinamų kainų, saulėto oro ištisus metus ir patogaus susisiekimo. Miestas patrauklus tiek turistams, tiek nuotoliniu būdu dirbantiems ir ilgesniam laikui ten apsistojantiems žmonėms.
Čia dera modernus paplūdimio gyvenimo būdas ir istorinis žavesys – mieste atsispindi maurų, Viduržemio jūros regiono ir krikščioniškasis paveldas. Gyvybingas, lengvai pėsčiomis apeinamas centras yra draugiškas net ir keliaujantiems su augintiniais.
Lankytojai gali aplankyti ant kalvos iškilusią Santa Barbara pilį arba pasivaikščioti spalvinga Explanada de Espana promenada, išklota mozaikinėmis plytelėmis. Senamiestyje El Barrio Santa Cruz vilioja siauros gatvelės, dekoruotos tradicinėmis plytelėmis ir gėlėmis.
Poilsiui puikiai tinka švarūs paplūdimiai, tokie kaip Postiguet, arba išvyka laivu į Tabaka salą, kur galima nardyti krištolo skaidrumo vandenyje.
Kultūros mėgėjai gali sudalyvauti „Maurų ir krikščionių“ festivalyje, vykstančiame įvairiuose regionuose nuo balandžio pabaigos iki spalio vidurio. Taip pat verta aplankyti Alikantės šiuolaikinio meno muziejų ar „Ocean Race“ muziejų, o centrinėje turgavietėje paragauti vietinių sūrių ir mėsos gaminių.
Gastronomijos gerbėjai čia ras tokių patiekalų kaip „arroz a banda“ (ryžiai su žuvies sultiniu), įvairių užkandžių bei šviežių jūros gėrybių.
Anksčiau Alikantę aplankiusi Miglė teigė, kad verta skirti bent dieną miesto tyrinėjimui. Alikantės teritorijoje savo pirmąsias gyvenvietes buvo įkūrę graikai ir romėnai, o aštuntajame amžiuje, kaip daugumoje kitų pietų Ispanijos miestų, valdžią perėmė maurai, todėl Alikantė gausi ir kultūriniu, ir architektūriniu palikimu. Istorijos mėgėjams patariu apsilankyti archeologijos muziejuje MARQ, kur eksponuojama daugiau nei 3 tūkst. archeologinių radinių nuo priešistorės laikų iki pat XX amžiaus pradžios.
Toliau galite matyti anksčiau Delfi portale publikuotą Miglės straipsnį apie įspūdžius iš Alikantės.
Kitas nuostabus istorinis palikimas – Alikantės senamiestis. Jaukiose, spalvotose senamiesčio gatvelėse gausybė restoranėlių, slaptų kavinukių, vyninių. Einant nuo senamiesčio link jūros, visuomet išeisite į bene populiariausią gatvę Alikantėje – La Explanada de Espana. Tai labiausiai nuomonės formuotojų mėgstama vieta, kur visuomet pilna pozuojančių nuotraukoms. Tai visai nenuostabu, nes ši beveik 600 metrų gatvė visa apsodinta aukštomis palmėmis – čia tikrai idiliški atostogų vaizdai.
Jeigu palmių negana, galima aplankyti ir šiek tiek toliau už Alikantės esantį Palmeral of Elche. Čia yra didžiausias palmių parkas Europoje, kur auga daugiau nei 200 tūkst. palmių. Na, o vienas žymiausių ir iš visur puikiai matomų objektų mieste yra Santa Barbaros pilis ir įtvirtinimai. Ši puikiai išsilaikiusi bei viena didžiausių pilių Europoje pradėta statyti IX amžiuje musulmonų. Santa Barbara strategiškai puikioje lokacijoje – ji stovi ant 166 metrų aukščio Benacantil kalno, todėl iš čia atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai.
Nors Santa Barbara iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti per aukštai ir sunkiai pasiekiama, tikrai rekomenduoju užkilti į patį viršų – pastangos atsipirks su kaupu. Jeigu neturite galimybės lipti, galite pasinaudoti keltuvu ar užvažiuoti taksi beveik iki pat kalno viršaus. Beje, įėjimas į pilį yra nemokamas. Sakoma, kad žiūrint į Benacantil kalną nuo paplūdimio, matosi veidas, todėl kartais jis dar vadinamas „mauro veidu“.
Vakarėjant Alikantėje siūlau pasivaikščioti uostu. Saulei leidžiantis, čia susirenka daug žmonių, groja gatvės muzikantai. Nors pačioje Alikantėje nesimato, kaip saulė leidžiasi į horizontą, nes vaizdą užstoja uolos, nuo molo atsiveria puikus vaizdas į uostą ir Santa Barbaros pilį, kuri vakare apšviesta atrodo dar įspūdingiau.
Norint pakeliauti po Kosta Blankos pakrantę ir aplink Alikantę, turiu paminėti, kad tai padaryti labai patogu net be automobilio. Niekur pasaulyje nesu mačiusi kažko panašaus, tačiau visą Kosta Blankos pakrantę ir jos kurortinius miestus jungia tramvajus. Kelionė tramvajumi gali užtrukti ilgiau nei vykstant automobiliu ar autobusu, tačiau pakeliui galima grožėtis kalnų ir pakrantės vaizdais. Tramvajus, kaip sakiau, stoja daugybėje miestelių, net ir labiausiai nutolusiuose nuo Alikantės.
Iš visos pakrantės man labiausiai įstrigo miestelis pavadinimu Altea. Būtent čia siūlyčiau nukeliauti vienai dienai iš Alikantės. Altea – tai palyginti mažas miestelis Kosta Blankos pakrantėje, nutolęs nuo Alikantės apie 50 km. Šis miestelis, visų pirma, sužavi savo senamiesčiu, geriausiai išsilaikiusiu visoje pakrantėje. Daugelis turbūt esate matę tipinius ispaniškus senamiesčius su siauromis gatvelėmis ir baltos spalvos namais. Ilgainiui visi miesteliai atrodo panašiai bei atmintyje pradeda maišytis. Visgi Altea turi savitą ir išskirtinę aurą, jos nesumaišysi su niekuo kitu. Altea tarsi suskirstyta į dvi dalis. Senamiestis yra išsidėstęs aukščiau kalne, tad norint gražiausių vaizdų teks siauromis gatvelėmis palypėti į kalną. Kuo aukščiau lipant, tuo gražesni vaizdai atsiveria.
Senamiestyje būtina aplankyti bažnyčią – Iglesia de Nuestra Señora del Consuelo. Dėl savo lokacijos, išskirtinių mėlynos spalvos kupolų ir aplink atsiveriančių vaizdų į Viduržemio jūrą, ši bažnyčia yra tikras miesto simbolis, dažnai vaizduojamas paveiksluose, atvirutėse. Kalbant apie paveikslus, galbūt autentiška aura, o galbūt nuostabūs vaizdai į Altea traukia menininkus, todėl senamiesčio gatvėse jų tikrai ne vienas. Įprastai tokie senoviniai miesteliai būna įsikūrę kur nors aukštai kalnuose. Altea išskirtinumas ir privalumas tas, jog antroji miesto dalis yra pakrantėje.
Nusileidus nuo kalno, atsidursite Viduržemio jūros skalaujamuose paplūdimiuose. Miestas neturi smėlio paplūdimių. Visi paplūdimiai apvalių baltų akmenų arba žvyro, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl čia ramiau ir mažiau žmonių. Nepaisant to, pakrantė puikiai tinkama ilgiems pasivaikščiojimams. Net 6 km ilgio promenada apdovanoja nuostabiais vaizdais, todėl leisti laiką ten niekada nenusibos.
Pabaigai pasilikau vyšnią ant torto. Jeigu tik galite išsinuomoti automobilį, mano didžiausia rekomendacija būtų atskridus į Alikantę tą padaryti ir keliauti į šalimais esantį Mursijos regioną. Būtent ši pietrytinė Ispanijos dalis mane sužavėjo labiausiai. Mursijos regionas yra absoliučiai netipinis bei neturistinis regionas. Čia labai daug autentikos, neištyrinėtų kraštų, romėnų ir arabų palikimo, išskirtinės vietinės kultūros.
Vienas įsimintiniausių miestų regione yra Kartachena. Miestas skaičiuoja daugiau nei dviejų tūkstantmečių istoriją, todėl istorinis palikimas čia matomas tiesiog kiekvienoje gatvėje. Gynybiniai įtvirtinimai, miestą juosiančios sienos ir pilys, romėnų amfiteatras bei siauros miesto gatvės labiau primena Italijos pietus, todėl, jei ne ispanų kalba, iš pradžių šiek tiek keista suvokti, kad esi Ispanijoje.
Kartachena taip pat žymi savo uostu. Tarp kalnų, supančių miestą iš abiejų pusių, strategiškai patogioje vietoje, yra įkurtas milžiniškas uostas. Jame pamatysite ne tik žvejų laivelius, bet ir milžiniškus į miestą atplaukiančius kruizinius laivus. Maža to, čia pamatysite krante prišvartuotus didžiulius karinius ir netgi povandeninius laivus, nes Kartachena iki šiol yra svarbiausia Ispanijos karinio jūrų laivyno bazė. Miesto uostas tikrai įspūdingo dydžio ir, žiūrint į jį, nekyla abejonių dėl jo svarbos.
Toks autentiškas ir išskirtinis miestas, kaip Kartachena, apipintas legendomis bei pasakojimais. Vienas iš jų – apie cafe asiatico. Legenda byloja, jog azijietis turistas vienoje iš miesto kavinukių paprašė įmantrios kavos su kondensuotu pienu, likeriu, cinamonu ir apelsino žievele. Kava taip patiko aplink buvusiems turistams, kad staiga visi masiškai pradėjo prašyti tokios pat „azijietiškos kavos“. Kalbos pasklido greitai, kava išpopuliarėjo ir dabar bet kuriame bare galima išbandyti šią kavą. Cafe asiatico būdinga tik šiam regionui ir būtent tokios kavos nerasite niekur kitur.
Paminėjau tik vieną Mursijos regiono miestą, tačiau, apskritai, lankantis čia kiekviena diena gali būti atskiras atradimas. Kaip minėjau, čia turizmas nėra išvystytas, nerasite turistinių vietų, todėl regiono tyrinėjimas bus nuotykis atsitiktinai atrandant kažką netikėto. Pavyzdžiui, niekur nerasite parašyta, jog tai turistinė vieta, bet būtent Mursijoje galima atrasti tokių perliukų, kaip Algeciras rezervuaras. Originaliai jis buvo įkurtas kaip geriamo vandens šaltinis aplinkiniams miestams. Dabar tai saugoma teritorija, visgi laisvai prieinama žmonėms.
