Gitanas Nausėda prabilo apie tai, ką išgyvena prezidento poste: po septynerių metų norisi vieno – pailsėti nuo visko

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda nustebino atviru prisipažinimu apie gyvenimą aukščiausiame valstybės poste. Daugiau kaip septynerius metus šalies vadovo pareigas einantis politikas pripažino jaučiantis didžiulį emocinį nuovargį. Nuolatinės krizės, atsakomybė ir viešumas, pasak jo, paliko gilų pėdsaką. Prezidentas taip pat atskleidė, kaip įsivaizduoja gyvenimą pasibaigus antrajai kadencijai. Jo planuose – ne naujos politinės pareigos, o visai kitoks gyvenimo etapas.

Netikėtas prezidento prisipažinimas: septyneri metai pakeitė daugiau, nei galima įsivaizduoti

2026 metų spalio 9 dieną paskelbtame interviu naujienų portalui „15min“ Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atvirai kalbėjo apie tai, kokią asmeninę kainą tenka mokėti einant valstybės vadovo pareigas.

Nuo 2019 metų liepos prezidento poste dirbantis G. Nausėda pripažino, kad per šį laikotarpį sukaupta patirtis buvo ne tik svarbi, bet ir emociškai varginanti.

Prezidentas pavartojo itin stiprų apibūdinimą – „išdegęs visomis prasmėmis“.

Šie žodžiai atskleidė retai viešumoje aptariamą prezidento darbo pusę.

Visuomenė dažniausiai mato oficialius susitikimus, valstybinius vizitus, kalbas ir sprendimus. Tačiau už jų slypi kasdienė atsakomybė, sudėtingos politinės situacijos ir nuolatinis poreikis reaguoti į netikėtus įvykius.

Būtent apie šią prezidentavimo pusę šalies vadovas šį kartą prabilo neįprastai atvirai.

Prabilo apie jausmą, kurį sunku nusakyti žodžiais

G. Nausėda pasakojo, kad prezidento pareigos pareikalavo didelių emocinių išteklių.

Pasak jo, aukščiausiame valstybės poste patiriamų emocijų amplitudė gerokai didesnė nei gyvenant įprastą, stabilesnį gyvenimą.

Valstybės vadovui tenka susidurti su problemomis, kurių sprendimai gali turėti reikšmingų pasekmių visai šaliai.

Vieną dieną dėmesio centre gali atsidurti vidaus politikos nesutarimai, kitą – tarptautinio saugumo klausimai ar netikėta krizė.

Prezidento teigimu, tokia nuolatinė įtampa ilgainiui sukelia stiprų emocinį nuovargį.

Jis pripažino, kad po prezidentavimo norėtų atsitraukti net nuo viešumo.

Tai nereiškia, kad šalies vadovas paskelbė ketinantis anksčiau laiko pasitraukti iš pareigų.

Kalbėdamas apie poilsį, G. Nausėda turėjo omenyje gyvenimą pasibaigus antrajai prezidento kadencijai.

Kas prezidentą labiausiai išvargino?

Interviu metu šalies vadovas kalbėjo apie nuolatinius emocinius svyravimus, kuriuos sukelia sudėtingi sprendimai ir krizės.

Prezidento darbas nėra ribojamas įprastų darbo valandų.

Net ir būdamas užsienyje ar dalyvaudamas tarptautiniuose susitikimuose, valstybės vadovas turi reaguoti į svarbiausius šalies įvykius.

Per G. Nausėdos prezidentavimo laikotarpį Lietuva susidūrė su COVID-19 pandemija, neteisėtos migracijos krize, Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą ir pasikeitusia Europos saugumo aplinka.

Šie įvykiai reikalavo nuolatinių politinių sprendimų ir tarptautinio bendradarbiavimo.

Vis dėlto prezidentas neišskyrė vienos konkrečios krizės kaip pagrindinės savo emocinio nuovargio priežasties.

Jo pasisakymas buvo platesnis – apie ilgalaikį atsakomybės ir viešojo gyvenimo poveikį.

Pasibaigus kadencijai – planai, kurie nustebins ne vieną

Paklaustas, kaip įsivaizduoja gyvenimą pasibaigus prezidento kadencijai, G. Nausėda atskleidė gana paprastus norus.

Pirmiausia jis norėtų keliauti.

Prezidentas pripažino, kad pasaulyje dar yra daugybė miestų ir gražių vietų, kurių jis nespėjo aplankyti.

Nors eidamas pareigas šalies vadovas vyksta į daugybę užsienio valstybių, tokios kelionės labai skiriasi nuo įprasto turizmo.

Oficialių vizitų metu laiką dažniausiai užima susitikimai, derybos ir protokoliniai renginiai.

Todėl net aplankius kitą šalį ne visada atsiranda galimybė ją iš tiesų pažinti.

G. Nausėda pripažino, kad nemažai vietų jam teko pamatyti tik pro automobilio langą.

Ateityje jis norėtų keliauti be nuolatinio oficialaus grafiko ir skirti daugiau laiko pačiam pažinimo džiaugsmui.

Viena prezidento svajonė susijusi su knygomis

Keliauti – ne vienintelis šalies vadovo noras.

G. Nausėda taip pat atskleidė norintis daugiau laiko skirti skaitymui.

Prezidentas turi asmeninę biblioteką, kurioje sukaupta nemažai knygų.

Tačiau dėl intensyvaus darbo grafiko dalies jų jis iki šiol nespėjo perskaityti.

Šalies vadovas pripažino, kad knygos lentynose gali atrodyti gražiai, tačiau tikroji jų vertė atsiskleidžia tada, kai jos perskaitomos.

Šis pomėgis nėra naujas.

G. Nausėda ne kartą viešai yra kalbėjęs apie domėjimąsi istorija, kultūra ir literatūra.

Todėl po prezidentavimo skaitymas galėtų tapti viena svarbiausių jo kasdienio gyvenimo veiklų.

Atskleidė, ar norėtų likti politikoje

Dar viena svarbi interviu tema – tolesnė politinė karjera.

G. Nausėda nurodė neturintis ambicijų tęsti politinę veiklą pasibaigus antrajai prezidento kadencijai.

Tai reikšmingas pareiškimas, nes buvę aukščiausi valstybės vadovai kartais ir toliau dalyvauja politiniame ar visuomeniniame gyvenime.

Tačiau dabartinis Lietuvos prezidentas savo ateitį įsivaizduoja kitaip.

Jis norėtų daugiau asmeninės laisvės, mažiau viešumo ir galimybės laiką skirti veikloms, kurioms prezidentavimo metais jo nepakanka.

Vis dėlto tai yra dabartiniai G. Nausėdos planai, o ne teisinis įsipareigojimas ateityje nebedalyvauti politinėje veikloje.

Iki antrosios kadencijos pabaigos dar liko beveik treji metai.

Prakalbo apie neįprastą jausmą užsienyje

Prezidentas atskleidė ir vieną asmeniškesnę detalę.

Pasak jo, kartais malonu atsidurti vietoje, kurioje žmonės jo neatpažįsta.

Kaip pavyzdį šalies vadovas paminėjo Madeiros salą.

Būnant užsienyje ir nesulaukiant nuolatinio dėmesio galima bent trumpam pasijusti įprastu keliautoju.

Tačiau prezidentas su šypsena prisiminė, kad net ir tokiose vietose kartais atsiranda žmogus, kuris jį atpažįsta.

Ši patirtis atskleidžia vieną iš viešų pareigų ypatumų.

Valstybės vadovo statusas nesibaigia pasibaigus darbo dienai.

Net asmeninėse kelionėse prezidentas gali sulaukti dėmesio, prašymų nusifotografuoti ar pasikalbėti.

G. Nausėdos pasisakymai leidžia suprasti, kad ateityje jis norėtų turėti daugiau galimybių būti tiesiog privačiu žmogumi.

Prezidentas atskleidė ir kitą savo asmenybės pusę

Interviu metu G. Nausėda kalbėjo apie savo santykį su viešumu ir bendravimu.

Jis prisipažino nelaikantis savęs itin ekstravertišku žmogumi.

Pasak prezidento, jis pastebi turintis ir intravertiškų bruožų.

Tai reiškia, kad nors bendravimas su žmonėmis jam svarbus, kartais atsiranda poreikis pabūti ramiau ir atsitraukti nuo intensyvaus socialinio gyvenimo.

Kita vertus, prezidentas pabrėžė, kad bendravimas jam taip pat suteikia energijos.

Jis vertina galimybę kartu su kitais žmonėmis ieškoti sprendimų, dalytis patirtimis ir išgyvenimais.

Taigi prezidento noras pailsėti nuo viešumo nebūtinai reiškia siekį visiškai atsiriboti nuo visuomenės.

Greičiau kalbama apie galimybę pačiam pasirinkti, kada ir kiek laiko skirti bendravimui.

Kada baigsis Gitano Nausėdos prezidentavimas?

G. Nausėda pirmą kartą Lietuvos prezidentu buvo išrinktas 2019 metais.

2024 metų prezidento rinkimuose jis buvo perrinktas antrajai penkerių metų kadencijai.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją tas pats asmuo negali būti renkamas prezidentu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Todėl dabartinė G. Nausėdos kadencija turėtų baigtis 2029 metų vasarą.

Būtent tuomet numatyti naujo prezidento pareigų perėmimo procesai.

Iki to laiko G. Nausėda ir toliau vykdys visas Konstitucijoje numatytas prezidento funkcijas.

Jo pasisakymai apie nuovargį ir gyvenimą po kadencijos nereiškia oficialaus pranešimo apie atsistatydinimą ar pareigų perdavimą anksčiau laiko.

Ar prezidento žodžiai reiškia perdegimą?

Viešumoje pavartotas žodis „išdegęs“ gali priminti profesinio perdegimo sąvoką.

Tačiau svarbu atskirti asmeninį emocinės savijautos apibūdinimą nuo medicininės ar psichologinės diagnozės.

G. Nausėda kalbėjo apie ilgalaikį emocinį nuovargį, atsirandantį dėl intensyvaus darbo ir nuolatinių krizių.

Jis viešai nepaskelbė jokios medicininės diagnozės.

Todėl nebūtų pagrindo iš šio interviu daryti išvadų apie prezidento sveikatos būklę ar gebėjimą vykdyti pareigas.

Jo pasisakymas pirmiausia atskleidžia asmeninį požiūrį į ilgus metus trunkančią atsakomybę ir norą ateityje gyventi ramesniu ritmu.

Už oficialių susitikimų slypi kita prezidento gyvenimo pusė

Aukščiausias valstybės postas paprastai siejamas su įtaka, atsakomybe ir galimybe dalyvauti svarbiausiuose valstybės sprendimuose.

Tačiau prezidento interviu primena, kad viešos pareigos turi ir asmeninę pusę.

Nuolatinis dėmesys, įtemptas grafikas ir atsakomybė už sudėtingus sprendimus gali paveikti žmogaus kasdienybę.

G. Nausėda šį kartą kalbėjo ne tiek apie politinius tikslus, kiek apie gyvenimą, kurį norėtų susikurti pasibaigus prezidentavimui.

Jo pasakojime išryškėjo trys pagrindiniai norai: keliauti, skaityti ir daugiau laiko skirti poilsiui.

Tai gana paprasti planai žmogaus, kuris daugelį metų praleido viešojo gyvenimo centre.

Svarbiausia prezidento žinia – apie tai, kas laukia po 2029-ųjų

Spalio 9 dieną paskelbtas G. Nausėdos interviu atskleidė kitokią prezidento pusę nei įprastai matoma politinėse diskusijose.

Šalies vadovas pripažino, kad daugiau kaip septyneri metai prezidento poste pareikalavo daug emocinių jėgų.

Jis taip pat nurodė neplanuojantis tęsti politinės karjeros pasibaigus antrajai kadencijai.

Vietoj to prezidentas norėtų keliauti po pasaulį, skaityti ilgai atidėtas knygas ir bent kuriam laikui atsitraukti nuo nuolatinio viešumo.

Tačiau svarbiausia – G. Nausėda nekalba apie pasitraukimą dabar. Jo žodžiai skirti ateičiai, kai 2029 metais baigsis antroji prezidento kadencija. O tuomet, kaip leidžia suprasti pats šalies vadovas, didžiausia prabanga jam gali tapti ne politinė įtaka ar naujos pareigos, o galimybė pagaliau gyventi be nuolatinio viešo dėmesio.