Kas iš tiesų vyksta Sibire ir kodėl sunerimo pasaulis?

Iš Rusijos Sibiro atkeliavusi žinia apie paslaptingą laboratorijos darbuotojos mirtį sukėlė tarptautinį susirūpinimą. Iš pradžių atrodė, kad tai pavienis sunkios ligos atvejis, tačiau netrukus pasirodė pranešimų apie galimą plaučių marą. Į situaciją įsitraukė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), o Jungtinės Amerikos Valstijos pareikalavo iš Maskvos išsamesnės informacijos.

Tačiau istorijoje atsirado dar viena netikėta aplinkybė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė ketinantis aptarti situaciją su Vladimiru Putinu. Tuo metu Rusija neigia, kad jos teritorijoje kilo maro protrūkis, o tarptautiniai ekspertai pabrėžia, jog pavojus kitoms valstybėms šiuo metu vertinamas kaip labai mažas.

Kodėl vienos laboratorijos darbuotojos mirtis sukėlė tokį didelį diplomatinį sujudimą? Ir ką iš tiesų reiškia neįprastai intensyvus Vašingtono dėmesys?

Viskas prasidėjo nuo vienos mirties. Tačiau aplinkybės sukėlė įtarimų

Spalio 2 dieną Rusijos Irkutsko srityje mirė 28 metų Darja Šipilova, dirbusi Irkutsko kovos su maru tyrimų institute.

Moteris buvo gydoma dėl sunkios, neaiškios kilmės pneumonijos.

Nors pati diagnozė iš pradžių galėjo neatrodyti išskirtinė, dėmesį patraukė jos darbovietė – institutas, kuriame tiriamos pavojingos infekcinės ligos.

Rusijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad darbuotoja galėjo susidurti su pavojingu ligos sukėlėju laboratorijoje.

Buvo iškelta versija apie galimą užsikrėtimą plaučių maru.

Tačiau Rusijos sveikatos institucijos šią versiją neigia ir tvirtina, kad nėra nustatyta ryšio tarp moters mirties ir jos profesinės veiklos.

Svarbiausia detalė – iki šiol nėra nepriklausomai patvirtinta, kad darbuotoja iš tiesų mirė nuo maro.

Po kelių dienų pasirodė nauja žinia. PSO paprašė skubių paaiškinimų

Pasaulio sveikatos organizacija pranešė stebinti situaciją Irkutske ir palaikanti ryšį su Rusijos institucijomis.

PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas patvirtino, kad organizacija prašo papildomų duomenų apie laboratorijos darbuotojos mirties aplinkybes.

Tačiau tuo klausimai nesibaigė.

Tarptautinė organizacija taip pat siekia išsiaiškinti pranešimus apie dar vieną instituto darbuotoją, kuriam galimai nustatyta neaiškios kilmės pneumonija.

Kai kuriuose žiniasklaidos pranešimuose buvo kalbama net apie antrą mirtį.

Vis dėlto PSO nėra patvirtinusi, kad būtų nustatytas antras mirtinas maro atvejis.

Rusijos institucijos organizacijai pranešė, kad Irkutsko srityje maro atvejų neužregistruota, o kontaktavusių asmenų stebėsena atlikta.

PSO pabrėžia, kad norint išsklaidyti prieštaringus pranešimus būtina gauti išsamius ir skaidrius duomenis.

Tačiau tada įsitraukė JAV. Vašingtono veiksmai atkreipė ypatingą dėmesį

Jungtinės Valstijos nelaukė, kol situacija bus galutinai išaiškinta.

JAV valstybės departamentas diplomatiniais kanalais kreipėsi į Rusiją, prašydamas pateikti daugiau informacijos apie įtariamą pavojingos infekcijos atvejį.

Vašingtonas pabrėžė, kad valstybės privalo laikytis tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su galimų užkrečiamųjų ligų protrūkių registravimu ir informacijos perdavimu.

Tokie reikalavimai nėra neįprasti, kai kyla įtarimų dėl ligos, galinčios kelti tarptautinę grėsmę.

Tačiau šįkart situaciją dar labiau išryškino JAV prezidento reakcija.

Donaldas Trumpas pareiškė ketinantis netrukus kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie pranešimus iš Sibiro.

Jis taip pat nurodė, kad JAV yra pasirengusios suteikti pagalbą.

Vis dėlto Kremlius vėliau pareiškė, kad prezidentų pokalbis nėra suplanuotas.

Tai reiškia, kad abiejų šalių pateikta informacija apie galimą pokalbį nesutampa.

„Kažkokie rimti dalykai vyksta“: kodėl JAV taip atidžiai stebi Rusiją?

Intensyvus Amerikos dėmesys sukėlė svarstymų, ar Vašingtonas neturi papildomos informacijos apie situaciją Irkutske.

Kai kurie komentatoriai iškėlė klausimą, ar incidentas galėtų būti susijęs su biologinio saugumo problemomis laboratorijoje.

Tačiau viešai nėra pateikta patikimų įrodymų, kad Irkutsko institute būtų vykdoma biologinių ginklų kūrimo programa arba kad darbuotojos mirtis būtų susijusi su tokia veikla.

Pavojingų infekcijų tyrimai savaime nėra įtartini – tokie institutai reikalingi ligų diagnostikai, stebėsenai ir prevencijai.

Vis dėlto bet koks neaiškus incidentas tokioje įstaigoje gali sulaukti didesnio tarptautinio dėmesio.

JAV reakciją taip pat galima paaiškinti siekiu kuo anksčiau gauti informaciją apie galimą infekcijos plitimą.

Po COVID-19 pandemijos valstybės gerokai jautriau vertina pranešimus apie neaiškios kilmės sunkias kvėpavimo takų ligas.

Taigi intensyvus diplomatinis dėmesys dar nereiškia, kad patvirtinta slapta ar pavojinga veikla.

Rusija pateikė savo versiją. Tačiau tarptautiniai klausimai neišnyko

Rusijos institucijos tvirtina, kad Irkutske maro protrūkio nėra.

Šalies sveikatos priežiūros tarnyba „Rospotrebnadzor“ nurodė, kad atlikti tyrimai nepatvirtino darbuotojos užsikrėtimo pavojingais mikroorganizmais, susijusiais su jos darbu.

Kremlius taip pat kritikavo žiniasklaidos pranešimus apie galimą protrūkį.

Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad dalis viešai skelbiamos informacijos yra klaidinga.

Vis dėlto atsargumo priemonių regione buvo imtasi.

Po darbuotojos mirties maždaug 200 su ja kontaktavusių žmonių buvo taikoma izoliacija ar medicininė stebėsena.

Rusijos institucijų teigimu, pavojingų maro sukėlėjų tarp tirtų kontaktinių asmenų neaptikta.

Šie duomenys yra svarbūs, tačiau tarptautinės institucijos ir toliau siekia aiškesnio paaiškinimo, kas sukėlė sunkią darbuotojos ligą.

Ką tai reiškia Lietuvai? Specialistų vertinimas gerokai ramesnis

Nors žinios apie galimą marą skamba grėsmingai, dabartinis epidemiologinis vertinimas nėra toks dramatiškas.

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad galimo infekcijos išplitimo už Rusijos ribų rizika yra labai maža.

Lietuvos specialistai taip pat nemato pagrindo teigti, kad šiuo metu mūsų šaliai gresia maro protrūkis.

Svarbu suprasti, kad plaučių maras yra bakterinė infekcija, kuri gali būti gydoma antibiotikais.

Ankstyvas ligos nustatymas ir tinkamas gydymas yra itin svarbūs.

Be to, kol kas nėra patvirtinta, kad Irkutske apskritai buvo užsikrėsta maro bakterija.

Todėl kalbos apie artėjančią pandemiją šiuo metu neturi pakankamo faktinio pagrindo.

Didžiausias klausimas lieka neatsakytas. Kas iš tikrųjų įvyko laboratorijoje?

Irkutsko istorija atskleidė, kaip greitai neaiškiomis aplinkybėmis įvykusi mirtis gali tapti tarptautinio susirūpinimo objektu.

Šiuo metu patvirtinta, kad mirė pavojingas infekcijas tiriančio instituto darbuotoja, Rusijoje buvo imtasi atsargumo priemonių, o PSO ir JAV paprašė papildomos informacijos.

Tačiau nėra patvirtinta, kad moteris mirė nuo maro.

Taip pat nėra įrodymų apie platesnį ligos protrūkį ar biologinio ginklo kūrimą.

Svarbiausias klausimas dabar – ne tai, kodėl pasaulis sunerimo, o tai, ar Rusija pateiks pakankamai išsamius duomenis, leidžiančius galutinai nustatyti darbuotojos mirties priežastį.

Kol atsakymų nėra, išlieka neapibrėžtumas.

Tačiau tarptautinių sveikatos ekspertų vertinimas šiuo metu aiškus: pagrindo kalbėti apie naują pasaulinę epidemiją nėra.