Kaunas žengė istorinį žingsnį: tramvajus jau nebe vien svajonė – aiškėja, kur driektųsi pirmoji linija

Apie tramvajų Kaune kalbama jau ne pirmus metus, tačiau dabar miestas peržengė svarbią ribą. Kauno taryba atnaujintame Darnaus judumo plane įtvirtino tramvajaus projektą, o savivaldybė rengiasi pradėti pirmosios linijos projektavimo darbus.

Planuojama, kad pirmoji trasa driektųsi Šiaurės ir Savanorių prospektais iki Kauno pilies.

Vieniems kauniečiams tai skamba kaip seniai laukta galimybė turėti greitesnį viešąjį transportą, mažiau priklausomą nuo automobilių spūsčių. Kiti klausia visiškai priešingai – ar šimtus milijonų galintis kainuoti projektas tikrai reikalingas miestui, kuriame jau veikia autobusų ir troleibusų tinklas?

O svarbiausias klausimas dar lieka neatsakytas: kiek tramvajus iš tikrųjų kainuos ir kas už jį sumokės?

Tramvajus iš idėjos persikėlė į miesto planus

Lūžis įvyko rugsėjo 15 dieną, kai Kauno miesto taryba patvirtino atnaujintą Darnaus judumo planą.

Tai svarbu todėl, kad tramvajus nuo šiol nebėra tik svarstoma idėja – jis įtrauktas į strateginį miesto dokumentą.

Kitas žingsnis – projektavimas.

Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vadovas Martynas Matusevičius teigė, kad konkursą tramvajaus linijai projektuoti ketinama skelbti artimiausiu metu.

Projektavimo etapas gali užtrukti apie pusantrų metų.

Tik jį baigus turėtų gerokai aiškiau matytis ir tikroji būsimos linijos kaina.

Pirmoji linija driektųsi viena judriausių Kauno krypčių

Pirmajam etapui pasirinkta trasa, jungianti Šiaurės prospektą, Savanorių prospektą ir miesto centrą iki Kauno pilies.

Toks pasirinkimas nėra atsitiktinis.

Savivaldybės atstovai aiškina, kad šiose vietose gatvių infrastruktūra yra pakankamai plati tramvajui įrengti.

Be to, Šiaurės prospekte jau yra troleibusų bazė. Ją išplėtus čia galėtų atsirasti ir tramvajams reikalingas depas.

Tai svarbi viso projekto dalis, nes pastačius pirmąjį depą plečiant tinklą ateityje nebereikėtų kiekvienai naujai linijai kurti atskiros bazės.

Automobilių vairuotojams žadama palikti po dvi eismo juostas

Viena didžiausių vairuotojų baimių – kad tramvajui bus atiduotos dabartinės automobilių eismo juostos ir Savanorių prospekte susidarys dar didesnės spūstys.

Savivaldybė teigia planuojanti kitaip.

Pirmojoje trasoje automobiliams numatoma palikti ne mažiau kaip po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi.

Kaip tiksliai tramvajaus bėgiai būtų integruoti į gatves, dar turės parodyti projektavimas.

Svarstomos skirtingos galimybės – tramvajus gali važiuoti bendroje gatvės erdvėje arba turėti atskirtą trasą.

Būtent atskira trasa ir prioritetas sankryžose galėtų suteikti didžiausią tramvajaus pranašumą: kol automobiliai stovi spūstyje, viešasis transportas galėtų judėti toliau.

Kauniečiai pasidalijo į dvi stovyklas

Gyventojų nuomonės išsiskyrė.

Dalis LRT kalbintų kauniečių tramvajaus laukia.

Jie tikisi, kad nauja transporto rūšis būtų greitesnė, talpesnė ir padėtų sumažinti kasdienį laiką, praleidžiamą spūstyse.

Tai ypač aktualu piko metu.

Vienos kalbintos kaunietės kelionė viešuoju transportu nuo Saulėtekio iki Giraitės per spūstis užtruko net apie pusantros valandos.

Todėl daliai žmonių galimybė važiuoti transportu, kuris nebūtų taip stipriai priklausomas nuo automobilių srauto, atrodo patraukli.

Kiti klausia – kam Kaunui tramvajus?

Tačiau yra ir visiškai priešinga nuomonė.

Dalis kauniečių mano, kad miestui užtektų gerinti dabartinį autobusų ir troleibusų tinklą.

Jų argumentas paprastas: vietoje itin brangios naujos infrastruktūros būtų galima pirkti daugiau viešojo transporto priemonių, didinti reisų dažnį ir tobulinti esamus maršrutus.

Kai kurie gyventojai taip pat baiminasi, kad statybos vienose judriausių Kauno gatvių ilgą laiką sukeltų papildomų nepatogumų.

Todėl diskusija iš esmės sukasi apie vieną klausimą: ar tramvajaus teikiama ilgalaikė nauda pateisins milžiniškas pradines investicijas?

Anksčiau skambėjo įspūdinga suma – apie 240 mln. eurų

Ir čia prasideda pati jautriausia projekto dalis.

Ankstesnėje galimybių studijoje buvo skaičiuojama, kad tramvajaus projektas galėtų kainuoti maždaug 240 mln. eurų.

Studija, kurioje buvo analizuojamos keturios galimos trasos, pati kainavo apie 200 tūkst. eurų. Rengiant ją buvo vertinami keleivių srautai ir apklausta apie 10 tūkst. gyventojų.

Tačiau 240 mln. eurų šiuo metu nereikėtų laikyti galutine pirmosios linijos sąmata.

Kauno valdžia pabrėžia, kad tikroji suma paaiškės atlikus projektavimo darbus.

Be Europos pinigų projektas gali ir nepajudėti

Savivaldybė neslepia dar vienos esminės sąlygos.

Kaunas tokio projekto vien savo lėšomis įgyvendinti neplanuoja.

Miestas tikisi didelio Europos Sąjungos ir galbūt valstybės finansavimo.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas šią savaitę pareiškė, kad projektui būtų galima ieškoti europinių pinigų naujame ES daugiamečiame finansavimo laikotarpyje nuo 2028 metų.

Valstybės biudžeto galimybės kol kas nėra aiškios.

Taigi net ir parengtas techninis projektas dar automatiškai nereikštų, kad kitą dieną Savanorių prospekte prasidės bėgių tiesimas.

Pirmiausia reikėtų užsitikrinti finansavimą.

Tramvajus būtų tik dalis daug didesnės Kauno transporto pertvarkos

Dar viena svarbi detalė – miestas planuoja keisti ne tik vieną transporto rūšį.

Kaune šiuo metu veikia 69 viešojo transporto maršrutai, o kai kuriose centrinės miesto dalies stotelėse sustoja daugiau kaip 20 skirtingų maršrutų.

Savivaldybė mano, kad sistema pernelyg išskaidyta ir dalis maršrutų dubliuojasi.

Todėl planuojama įrengti šešis viešojo transporto terminalus.

Idėja tokia: vietoje daugybės ilgų ir vienas kitą dubliuojančių maršrutų būtų kuriamos pagrindinės didelio keleivių srauto linijos, o terminaluose keleiviai galėtų greitai persėsti į kitą transportą.

Tramvajus galėtų tapti viena pagrindinių tokios sistemos ašių.

Ar tramvajus iš tikrųjų sumažintų Kauno spūstis?

Vien bėgių nutiesimas automatiškai nereiškia, kad Savanorių prospektas kitą rytą ištuštėtų.

Rezultatas priklausytų nuo to, kiek žmonių automobilį iškeistų į viešąjį transportą, kaip dažnai važiuotų tramvajai, kokiu greičiu jie judėtų, kaip būtų organizuoti persėdimai ir ar keleiviui kelionė taptų patogesnė nei automobiliu.

Tačiau tramvajus turi vieną didelį potencialų pranašumą – jis gali pervežti gerokai daugiau žmonių nei įprastas autobusas.

Jeigu jam būtų suteiktas prioritetas sankryžose ir atskira trasa, kelionės laikas taip pat taptų lengviau prognozuojamas.

Būtent tai savivaldybė laiko vienu pagrindinių būsimos sistemos privalumų.

Kada kauniečiai galėtų įlipti į pirmąjį tramvajų?

Tikslios datos šiandien nėra.

Ankstesniuose skaičiavimuose buvo minima galimybė tramvajų Kaune turėti maždaug 2032 metais, jeigu projektas gautų reikalingą finansavimą ir nebūtų didelių vėlavimų.

Dabar pirmiausia laukia maždaug pusantrų metų galintis trukti projektavimo etapas.

Po jo reikės spręsti finansavimo, rangos, infrastruktūros ir kitus klausimus.

Todėl Kauno gatvėmis tramvajai dar nepradės važinėti artimiausiu metu.

Tačiau vienas dalykas jau pasikeitė iš esmės.

Kauno tramvajus nebėra vien dešimtmečius kartojama miesto svajonė. Projektas įtrauktas į strateginius planus, savivaldybė rengiasi projektuoti pirmąją trasą, o valstybės lygiu jau kalbama apie galimą ES finansavimą nuo 2028-ųjų.

Dabar didžiausia intriga bus ne tai, ar Kaunas gali nupiešti tramvajaus liniją žemėlapyje, o tai, ar miestui pavyks rasti šimtus milijonų eurų ir paversti ją tikrais bėgiais Savanorių prospekte.