Tomas L.
Pastarosiomis dienomis iš Lietuvos ir Europos vadovų lūpų vis dažniau skamba žodžiai, kurių dar prieš kelerius metus viešojoje erdvėje girdėdavome gerokai rečiau: pasirengimas, provokacijos, hibridinės atakos, oro gynyba, kritinės infrastruktūros apsauga. Ar tai tik įprasta atsargumo politika, ar signalas, kad situacija aplink Lietuvą iš tiesų tampa rimtesnė?
Nors visuomenė raminama, kad tiesioginės grėsmės šiuo metu nėra, Lietuvos vadovybės siunčiamos žinutės rodo viena – saugumo klausimas artimiausiu metu niekur nedings.
Premjeras perspėja: hibridinės atakos intensyvėja
Vienas ryškiausių signalų nuskambėjo po premjero Mindaugo Sinkevičiaus susitikimo su Europos Sąjungos užsienio politikos vadove Kaja Kallas.
Premjeras pareiškė, kad Rusija toliau mėgina tikrinti Europos vienybę hibridinėmis priemonėmis, todėl Europa turi greičiau ruoštis, daugiau investuoti į saugumą ir stiprinti savo atsparumą.
Kalbama jau ne tik apie tradicinę karinę gynybą.
Tarp svarbiausių sričių įvardijama oro ir raketinė gynyba, kritinės infrastruktūros apsauga, kibernetinis saugumas, sienų stebėjimas ir pasirengimas įvairioms hibridinėms grėsmėms. Lietuva taip pat planuoja ir toliau gynybai skirti bent 5 proc. bendrojo vidaus produkto.
Tai didžiulės investicijos, kurios savaime parodo, kaip stipriai pasikeitė valstybės prioritetai.
Kaja Kallas kalba apie galimas naujas provokacijas
Dar daugiau dėmesio sukėlė K. Kallas pareiškimai Vilniuje.
Ji kalbėjo apie vis įžūlesnes Rusijos hibridines operacijas ir būtinybę Europai būti pasirengusiai galimoms naujoms provokacijoms.
Tai nėra vien Lietuvos problema. Panašūs perspėjimai pastaruoju metu sklinda ir iš kitų NATO rytinio flango valstybių.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas rugsėjo 10-ąją taip pat viešai perspėjo apie galimus Rusijos veiksmus bei provokacijas prie strategiškai svarbių sienos su Ukraina punktų.
Visa tai sudėjus į vieną paveikslą tampa aišku – Europos rytiniame flange šiuo metu elgiamasi gerokai atsargiau nei anksčiau.
Lietuvos saugumo situacija – stebima itin atidžiai
Dar vasarą prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis viešai kalbėjo, kad NATO yra informuota apie išaugusią galimų Rusijos provokacijų grėsmę.
Jo teigimu, jeigu indikatoriai rodytų, kad situacija tampa kritinė, sąjungininkai Lietuvoje galėtų dislokuoti papildomus pajėgumus bei oro gynybos sistemas.
Tuo pat metu prezidentas Gitanas Nausėda rugpjūčio pabaigoje pabrėžė, kad Lietuvos saugumo padėtis nepasikeitė ir nėra pagrindo visuomenei panikuoti.
Būtent čia atsiranda svarbus skirtumas.
Pasirengimas blogiausiam scenarijui nereiškia, kad toks scenarijus būtinai įvyks.
Tačiau tai reiškia, kad valstybė jo nebegali atmesti kaip neįmanomo.
NATO nerimą kelia ne tik tankai ir raketos
Šiuolaikinės grėsmės labai skiriasi nuo to, kaip karas buvo suvokiamas prieš kelis dešimtmečius.
Ataka prieš valstybę nebūtinai prasideda tankų kolonomis.
Tai gali būti kibernetinės atakos, GPS trikdžiai, sabotažas, dezinformacija, dronų incidentai, bandymai pažeisti kritinę infrastruktūrą ar kurstyti visuomenės nepasitikėjimą valstybės institucijomis.
Rugsėjo 10 dieną „Reuters“ pranešė, kad NATO šalys anksčiau šiais metais užkirto kelią įtariamam Rusijos veiksmui, susijusiam su strategiškai svarbiais povandeniniais ryšių kabeliais Arktyje. Incidentas dar kartą parodė, kodėl Vakarų šalys vis daugiau dėmesio skiria ne tik tradicinei kariuomenei, bet ir infrastruktūros apsaugai.
Lietuvai ši problema itin aktuali dėl jos geografinės padėties.
Šalis ribojasi su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi, o kartu yra viena svarbiausių NATO rytinio flango valstybių.
Seime – gynyba tarp svarbiausių klausimų
Rugsėjo 10 dieną darbą pradėjusiame Seimo rudens sesijos plane numatyta daugiau kaip 550 teisės aktų projektų.
Tarp pagrindinių prioritetų įvardijami nacionalinio saugumo ir gynybos klausimai. Greta jų daug dėmesio numatoma skirti ekonomikai, demografijai, sveikatos bei socialinei politikai.
Tai dar vienas ženklas, kad saugumo klausimai iš laikinos krizės temos pavirto ilgalaike valstybės politikos dalimi.
Ar Lietuvos žmonėms reikėtų nerimauti?
Panikai pagrindo nėra.
Tačiau ignoruoti besikeičiančios aplinkos taip pat nereikėtų.
Kai valstybės vadovai kalba apie hibridines atakas, papildomą oro gynybą, kritinės infrastruktūros apsaugą ir milijardines investicijas į gynybą, akivaizdu, kad saugumo aplinka nebėra tokia, kokia buvo prieš dešimtmetį.
Lietuvos pranašumas tas, kad ji nėra viena.
Šalyje stiprinamas NATO sąjungininkų buvimas, plečiama infrastruktūra, didinamos gynybos išlaidos, o saugumo klausimas vis dažniau sprendžiamas ne vien nacionaliniu, bet ir visos Europos mastu.
Todėl dabartines vadovybės žinutes tiksliau būtų vertinti ne kaip pranešimą, jog „karas jau čia“, o kaip perspėjimą, kad laikotarpis, kai buvo galima saugumą laikyti savaime suprantamu dalyku, baigėsi.
Artimiausi mėnesiai bus svarbūs
Situacija Ukrainoje, Rusijos veiksmai, galimos hibridinės provokacijos ir NATO reakcija lems, kiek įtampos regione bus artimiausiais mėnesiais.
Kol kas Lietuvos institucijos neinformuoja apie tiesioginę neišvengiamą karinę grėsmę.
Tačiau vienas dalykas iš naujausių pareiškimų tampa labai aiškus – Lietuva ruošiasi įvairiems scenarijams gerokai rimčiau nei anksčiau.
Ir būtent todėl žinios, ateinančios iš aukščiausių Lietuvos bei Europos vadovybės kabinetų, šiandien verčia suklusti net tuos, kurie geopolitika paprastai nesidomi.
