Aidas Užkuraitis
Dar prieš kelerius metus koviniai lazeriai daugeliui pirmiausia asocijavosi su mokslinės fantastikos filmais ir ilgai trunkančiais kariniais eksperimentais. Prototipų netrūko, tačiau klausimas visada buvo tas pats – kada ši technologija iš bandymų poligonų iš tikrųjų persikels į platesnį naudojimą?
Rugsėjo pradžioje Jungtinės Valstijos žengė svarbų žingsnį šia kryptimi. JAV kariuomenė sudarė 464,8 mln. dolerių vertės sutartį dėl didelės energijos lazerinių sistemų „LOCUST X3“. Gamintojas skelbia, kad per artimiausius kelerius metus kariuomenei turėtų būti pristatytos dešimtys sistemų.
Svarbiausia čia net ne pati suma. JAV kariuomenei tai yra pirmasis tokio tipo žingsnis nuo prototipų prie gamybai skirto užsakymo.
Pokytį paskatino problema, kurią ypač ryškiai atskleidė pastarųjų metų konfliktai – palyginti nebrangūs bepiločiai orlaiviai privertė kariuomenes ieškoti būdų, kaip juos neutralizuoti neišleidžiant neproporcingai didelių sumų.
Lazeriai laikomi viena iš galimų šios problemos sprendimo dalių.
Tačiau jie turi ir apribojimų, todėl kalbėti apie dronų eros pabaigą kol kas būtų gerokai per anksti.
JAV peržengė svarbią ribą
Iki šiol didelės energijos lazerių programose didžiąją dalį dėmesio užimdavo bandymai.
Buvo kuriami prototipai, tikrinamos jų galimybės ir sprendžiama, ar technologija apskritai pakankamai patikima realiam naudojimui.
Dabar situacija keičiasi.
JAV kariuomenė pasirinko „LOCUST X3“ savo E-HEL programai ir sudarė daugiametę sutartį su sistemą kuriančia bendrove „AeroVironment“.
Sutarties vertė siekia 464,8 mln. dolerių.
Gamintojo teigimu, ji leis per kelerius metus kariuomenei pateikti dešimtis sistemų.
Tai svarbus skirtumas.
Kalbama jau ne apie vieną demonstracinį įrenginį, kuris bus išbandytas poligone, o apie technologijos perkėlimą į gamybos ir platesnio diegimo etapą.
Kodėl kariuomenėms lazeriai tapo tokie įdomūs?
Viena didžiausių šiuolaikinės oro gynybos problemų yra ekonomika.
Bepiločiai orlaiviai tapo palyginti nebrangiu būdu sukelti labai brangią reakciją.
Jeigu prieš gerokai pigesnę skraidančią priemonę tenka naudoti sudėtingą ir brangią oro gynybos sistemą, ilgai trunkančio konflikto metu atsiranda paprasta problema – kiekvienas perėmimas kainuoja daug.
Būtent todėl visame pasaulyje ieškoma pigesnių papildomų apsaugos priemonių.
Lazerinių sistemų patrauklumas slypi tame, kad joms nereikia kiekvienam perėmimui naudoti atskiro fizinio šaudmens. Sistema priklauso nuo elektros energijos ir kitų techninių sąlygų, todėl vieno panaudojimo kaštai potencialiai gali būti gerokai mažesni.
Tai nereiškia, kad pati sistema yra pigi.
Šimtų milijonų dolerių sutartis aiškiai rodo priešingai.
Tačiau svarbu, kiek kainuoja ne tik įsigyti sistemą, bet ir kiek kainuoja ja atremti didelį kiekį grėsmių per ilgesnį laiką.
Lazeriai jau nebėra vien laboratorinis eksperimentas
Sprendimas pereiti prie gamybos atsirado ne iš niekur.
Prieš tai JAV buvo vykdomi prototipų bandymai, įskaitant bandymus „White Sands“ poligone. Jie tapo pagrindu tolesniam programos etapui.
Be to, lazerinės kovos su bepiločiais technologijos vystomos ne vien Jungtinėse Valstijose.
Panašių projektų turi Europos valstybės ir kitos pasaulio šalys. Vokietijos bendrovė „INLEAP Photonics“ rugsėjo pradžioje paskelbė pritraukusi apie 20 mln. eurų investicijų savo lazerinių kovos su dronais technologijų gamybai plėsti.
Tai rodo platesnę tendenciją.
Didėjant bepiločių orlaivių vaidmeniui, kartu sparčiai auga ir pramonė, kuri bando sukurti ekonomiškesnius būdus nuo jų apsisaugoti.
Tačiau „dronų dominavimui galas“ – per ankstyva išvada
Būtent čia originalią sensacingą antraštę būtina vertinti atsargiai.
Lazerinė sistema nėra stebuklingas skydas, kuris padaro bepiločius orlaivius nereikalingus.
Tokios technologijos priklauso nuo aplinkos sąlygų, energijos tiekimo, matomumo ir daugybės kitų veiksnių. Be to, vienas sprendimas negali vienodai efektyviai atsakyti į visas oro grėsmes.
Todėl pati JAV kariuomenė kalba apie sluoksniuotą gynybą.
Tai reiškia, kad lazeriai turėtų papildyti, o ne visiškai pakeisti kitas oro gynybos priemones.
Šis skirtumas labai svarbus.
Rugsėjį įvykęs technologinis lūžis nėra dronų eros pabaiga.
Tai greičiau naujo varžybų etapo pradžia.
Dronai jau pakeitė šiuolaikinį konfliktą
Pastarųjų metų karai parodė, kad bepiločiai orlaiviai gali atlikti užduotis, kurioms anksčiau reikėjo gerokai brangesnės technikos.
Jie naudojami stebėjimui, informacijai rinkti ir kitoms karinėms funkcijoms, todėl valstybės investuoja milžiniškas sumas ne tik į jų kūrimą, bet ir į apsaugą nuo jų.
Kartu prasidėjo savotiškos technologinės lenktynės.
Atsiranda geresni bepiločiai – kuriamos naujos jų aptikimo ir neutralizavimo sistemos.
Tobulėja apsauga – dronų gamintojai ieško būdų prisitaikyti.
Todėl vargu ar viena technologija galėtų šias lenktynes užbaigti.
Tačiau JAV sprendimas lazerius užsakyti gamybai rodo, kad Pentagonas jau vertina juos ne vien kaip ateities eksperimentą.
Europa taip pat juda ta pačia kryptimi
Jungtinės Valstijos nėra vienintelės.
Europoje lazerinės apsaugos nuo bepiločių sistemos taip pat sulaukia vis didesnio dėmesio, ypač po pastarųjų metų incidentų prie kritinės infrastruktūros ir karo Ukrainoje pamokų.
Vokietijos „INLEAP Photonics“ rugsėjo pradžioje paskelbė, kad naujai pritrauktas kapitalas bus naudojamas būtent serijinei gamybai didinti, gamybos procesams standartizuoti ir technologijai toliau vystyti.
Tai svarbus signalas.
Jeigu dar prieš keletą metų didelės energijos lazeriai pirmiausia buvo didžiųjų valstybių eksperimentinių programų dalis, dabar aplink juos pradeda formuotis ir platesnė pramoninė bazė.
Kitaip tariant, keičiasi ne vien technologija.
Keičiasi jos gamybos mastas.
Didžiausias perversmas gali būti ekonominis
Kovinių lazerių istorijoje įspūdingiausiai skamba pats žodis „lazeris“, tačiau kariuomenėms svarbiausia gali pasirodyti visai ne tai.
Svarbiausias klausimas – kaina.
Pastarųjų konfliktų patirtis išryškino paradoksą: kartais gynybos priemonė gali būti gerokai brangesnė už objektą, nuo kurio ginamasi.
Jeigu lazerinės technologijos sugebės šį santykį pakeisti, jų reikšmė gali būti didžiulė.
Tuomet brangiausi oro gynybos sprendimai galėtų būti saugomi toms grėsmėms, kurioms paprastesnių priemonių nepakanka, o dalį bepiločių būtų galima neutralizuoti ekonomiškesnėmis sistemomis.
Būtent todėl dabartinis JAV sprendimas yra svarbesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Ateities karas neprasidėjo per vieną naktį
Technologijos.lt šį įvykį apibūdina labai skambiai – esą ateities karas jau prasidėjo, o dronų dominavimui artėja galas.
Pirmoji šios minties dalis turi pagrindo: technologija, kuri ilgą laiką buvo bandoma prototipų forma, iš tiesų pereina į naują etapą.
Antroji kol kas lieka prognoze.
Dronai niekur nedingo ir artimiausiu metu greičiausiai nedings. Priešingai – jų ir kovos su jais technologijų varžybos tik spartėja.
Tačiau rugsėjo pradžioje JAV kariuomenės pasirašyta 464,8 mln. dolerių sutartis pažymi svarbią ribą.
Koviniai lazeriai iš eksperimentinių programų pradeda keliauti į gamybą. O tai reiškia, kad technologija, kuri dar neseniai atrodė kaip tolima ateitis, tampa realia šiuolaikinės oro gynybos dalimi.
