Tomas L.
Dėl oro balionų iš Baltarusijos praėjusią savaitę keturis kartus teko laikinai uždaryti Vilniaus oro uostą, sykį – ir oro uostą Kaune. Prezidentūra tai vadina „hibridine psichologine akcija“. Lietuva jau uždarė sieną su Baltarusija, iš prezidentūros kiek anksčiau pasigirdo svarstymų apie atsakomąjį veiksmą – sustabdyti tranzitą į Kaliningradą. Visgi, pasak buvusio užsienio reikalų ministro Antano Valionio, tai labiau priklauso nuo Europos Sąjungos (ES), ne nuo Lietuvos sprendimo. LRT.lt paaiškina, kaip atsirado Kaliningrado tranzito sutartis.
Riedėjo ir karinė technika
Kaliningrado sritis (arba Karaliaučius) Sovietų Sąjungai atiteko po Antrojo pasaulinio karo, sudarius Potsdamo sutartį. Po Sovietų Sąjungos žlugimo Maskva nebuvo nusiteikusi Kaliningrado sričiai suteikti autonomijos, todėl ši teritorija ir toliau išliko Rusijos sudėtyje, tik kaip eksklavas, kurį nuo pagrindinės Rusijos teritorijos skiria Lietuva, Lenkija.
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras A. Valionis bendraudamas su LRT.lt priminė, kad susiklosčius tokiai situacijai dėl tranzito per mūsų šalį su Rusija buvo sudarytas ne vienas susitarimas. Pavyzdžiui, 1993-iaisiais sutarta dėl karinio tranzito. Pašnekovo teigimu, nors šis susitarimas greitai baigėsi, vėliau jis buvo ne kartą pratęstas.
„Pavyzdžiui, 2001 metais pasirašytas susitarimas dėl pasitikėjimą didinančių priemonių. <…> Tai leido mums geriau matyti Kaliningrado ginklavimąsi. <…> Tikriausiai būtent naudojant tokias priemones mums pavyko nustatyti ir taktinių kovinių galvučių buvimą Kaliningrade, uždrausti „atidirbto“ raketinio kuro išgabenimą per mūsų šalį“, – prisiminė A. Valionis.
LRT.lt primena, kad karinis tranzitas per Lietuvą į Kaliningradą sustabdytas tik 2014-aisiais, Rusijai aneksavus Krymą.
Susitarimas su ES – po Rusijos „nuogąstavimų“
Kaliningradas visuomet išliko stipriai militarizuota teritorija, tačiau situacija dar labiau paaštrėjo Lietuvai ir Lenkijai stojant į ES. Šio amžiaus pradžioje Rusija išreiškė viešą nuogąstavimą, kad Bendrijos plėtra gali turėti neigiamos įtakos tiek žmonių, tiek prekių judėjimui į Kaliningradą ir iš jo. Į minėtą susirūpinimą sureagavo Italija, Prancūzija ir Vokietija, jos iš esmės užtarė Rusiją.
Pasak A. Valionio, atsižvelgdama į situaciją, 2002 m. ES su Rusija pasirašė Bendrąjį pareiškimą (deklaraciją). Minėtu dokumentu buvo įtvirtintas paprastesnis Rusijos piliečių tranzitas į Kaliningradą ar iš jo.
Pagal minėtą susitarimą vizų tvarka buvo pakeista supaprastintais tranzito dokumentais, norint juos gauti Rusijos piliečiams nereikia kaskart lankytis konsulate. Bendrajame pareiškime ES įsipareigojo atlyginti visas Lietuvos išlaidas, susijusias su supaprastintu Rusijos piliečių ir prekių tranzitu per mūsų šalį į Kaliningradą.
„2002 m. lapkričio mėnesį pasirašyta ES ir Rusijos deklaracija, kurioje būtent Bendrija įsipareigojo užtikrinti tranzitą per Lietuvą į Kaliningradą. Atitinkamai 2002-ųjų gruodį mes baigėme derybas dėl stojimo į ES su dviem papildomais susitarimais. Vienas – dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, antras – kaip galime išvengti komplikacijų dėl esančio Kaliningrado tranzito, stodami į Šengeno zoną.
<…> 2003-iųjų pradžioje, jau po derybų su ES, derybas su Rusija dėl mobilumo vedėme mes patys. Šiuo atveju mes patys neleidome, kad kas nors mums nustatytų taisykles, kaip per mūsų šalį vyks rusų tranzitas“, – prisiminė A. Valionis.
Valionis: trūksta argumentų
Pasak buvusio užsienio reikalų ministro, šiuo atveju prekių patekimą į ES teritoriją nustato pačios Bendrijos taisyklės ir šiuo metu sankcionuotų prekių tranzitas per Lietuvą į Kaliningradą ir taip yra apribotas. Tad aktualiausias klausimas išlieka dėl keleivių tranzito.
Visgi pašnekovas tikino kol kas pasigendąs argumentų, kodėl tranzitas per Lietuvą turėtų būti apribotas ir situacija dar labiau eskaluojama. Juolab kad, A. Valionio teigimu, tranzitą apibrėžia susitarimas tarp pačios ES ir Rusijos.
„Vertinant prezidento iniciatyvą dėl tranzito uždarymo, man trūksta priežasties ir pasekmės ryšio. Šiuo atveju man dar būtų suprantamas sienos uždarymas su Baltarusija, kadangi be Baltarusijos tylaus palaikymo ar netgi skatinimo organizuoti tokias hibridines atakas visa tai nevyktų.
<…> Man sunku pasakyti, kodėl turime eskaluoti šitą dalyką dėl tranzito, kuris niekaip nesustiprintų Kaliningrado, kuris šiuo metu yra gerokai išsekęs, ypač kariniu požiūriu, kadangi viskas, kas gali judėti ir šaudyti, vežama į Ukrainą. Tai norėčiau išgirsti argumentų, jų aš nelabai girdėjau.
<…> Susitarimas suderėtas pagal ES ir Rusijos 2002 metų deklaraciją ir tai yra Bendrijos sukurta sistema. Juolab kad ta sistema yra visiškai apmokama pačios ES. Todėl būtų logiška, kad be konsultacijų su ES neturėtume to daryti, nes tai mažų mažiausiai yra bendras projektas“, – svarstė A. Valionis.
Galimybių nemato ir Skvernelis
Prezidentūrai prakalbus apie galimybę riboti tranzitą į Kaliningradą, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis visiškai jį uždaryti taip pat sakė nematantis perspektyvų.
„Kalbant dėl sienų (…) uždarymo – taip, tai yra labai svarbu, bet tikrai šiuo atveju nematau perspektyvų uždaryti Kaliningrado tranzitą, nes tai yra Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos sutartis, ir bent jau šiuo atveju mes neturime duomenų, kad Rusija veikia. Tačiau kad Baltarusijai skaudėtų, tai būtina padaryti“, – pirmadienį LRT RADIJUI teigė S. Skvernelis.
„Kokie reguliarūs reisai tarp Lietuvos ir Baltarusijos gali vykti ten kokiais septyniais autobusais (…). Kroviniai, kurie važiuoja iš Baltarusijos per Lietuvą, turi sustoti ir nebevažiuoti arba jų patikra net ir geležinkeliuose turi būti atliekama dešimt parų – turi būti padaryti tokie veiksmai, kad mes, kaip valstybė, atrodytume solidžiai. Dabar mes atrodome kaip bejėgiška valstybė“, – ELTA citavo Seimo narį.
