Tomas L.
Šiemet žiema Lietuvoje atrodo esą pamišusi. Meteorologai įspėja apie rekordiškai žemas temperatūras, o šaltis, atrodytų, prasiskverbia net pro patikimiausius namų sienas. Tokiomis sąlygomis pavojus susirgti hipotermija ar nušalinti galūnes tampa labai realus, ypač jei esate priversti ilgesnį laiką būti lauke. Tačiau šis pavojus nėra neišvengiamas. Pasitelkus atsargumo priemones ir žinodami teisingus veiksmų algoritmus, galite ne tik apsisaugoti, bet ir žinoti, ką daryti ekstremaliose situacijose. Šis išsamus gidas atskleis ne tik pagrindines taisykles, bet ir subtilesnius, profesionalių gelbėtojų naudojamus metodus, kad jūsų saugumas šaltuoju metų laiku būtų maksimalus.
Mokslu pagrįstas apsirengimas sluoksniais yra pagrindas
Dažnai manykime, kad užsidedame pakankamai šiltai, tačiau pagrindinė klaida – medžiagų pasirinkimas. Svarbiausia taisyklė – rengtis sluoksniais. Pirma, bazinis sluoksnis (artimal odai) turi būti iš medžiagos, kuri išveda drėgmę, pavyzdžiui, sintetinis termobaldas, merino vilna ar specialūs funkcionalūs audiniai. Vilkite marškinėlius ir kelnes iš vilnos arba polipropileno. Antras, šilumą izoliuojantis sluoksnis – tai jūsų pagrindinis šaltbarštis. Čia tinka vilna, pūkuota poliesterio megztinė arba flisinis liemenė. Trečias, apsauginis sluoksnis – striukė arba paltas, kuris turi būti ne tik šiltas, bet ir nepralaidus vėjui bei drėgmei. Nepamirškite, kad šiluma pabėga pro galvą, todėk šiltos kepurės nebuvimas yra viena didžiausių klaidų. Panašiai svarbios ir pirštinės bei šiltos kojinės.
Kūno paruošimas ir mityba kaip vidinis šildymas
Apsirengimas – tai tik pusė sėkmės. Prieš išeidami į šaltį, būtina pasirūpinti vidiniu šildymu. Valgykite pilnavertį, karštą maistą. Riebalai ir angliavandeniai yra kuras jūsų vidiniam šilumos generatoriui. Skanus ir sotus virtas košės pusryčiai suteiks energijos ilgam laikui. Tačiau vengkite alkoholio prieš išeinant arba būnant šaltyje. Alkoholis išplečia kraujagysles, sukelia iliuziją šilumos, tačiau smarkiai padidina šilumos nuostolius, greitai veddamas prie hipotermijos. Gerkite daug šiltų, nesaldžių gėrimų. Dehidratuotas organizmas blogiau atlaiko šalčio poveikį. Jei jaučiate šaltį judėkite, atlikite paprastus pratimus, pavyzdžiui, pasilenkimus ar kojų pakėlimus vietoje, kad paskatintumėte kraujotaką.
Kritinės kūno dalys reikalauja ypatingo dėmesio
Nušalimui pažeisti dažniausiai yra labiausiai linkusios galūnės ir veido sritis. Ausys, nosis, pirštai ant rankų ir kojų dėl kraujagyslių anatomijos ir kraujo srauto atšiauriu šalčiu atiteka pirmos. Todėl tinkamos pirštinės yra ne papildomas, o privalomas atributas. Jei darote smulkias detales ar jaučiate, kad pirštai stingsta, naudokite specialius šildomuosius įkaitus, kuriuos galima įdėti į pirštines ar batų padus. Kojos turi būti sausos. Drėgnos kojinės yra tiesioginis kelias į nušalimą. Jei jūsų darbas yra lauke, būtinai turėkite atsarginę porą šiltų kojinių. Veidą saugokite pūkine striukės apykakle, šaliku ar specialiu balaklava.
Pirmieji ženklai kai kūnas siunčia SOS signalus
Gyvybiškai svarbu atpažinti nušalimo ir hipotermijos pradinius simptomus, kad būtų galima laiku atsakyti. Hipotermijos ženklai yra drebulys, netobulas artikuliacija, apsnūdimas, nuovargis, sutrikusi koordinacija, painus mąstymas. Nušalimo pirmasis laipsnis pasireiškia blėstančia, balta ar gelsva odos spalva, stipriu odos įniršiu ir skausmu. Antrajame etape odą gali pakeisti burbuliukai, o skausmas pakeičiamas nejautrumu. Niekaip neignoruokite drebulio. Jis yra pirmasis ir svarbiausias organizmo signalas, kad kūnas pradeda pralaimėti kovą su šalčiu.
Ką daryti jei jaučiate kad nušalinate galūnes
Kai tik pajutę pirmuosius simptomus, nedelsdami eikite į šiltą patalpą. Jei to padaryti negalima, pasislėpkite nuo vėjo. Nušalusias vietas niekada netrinkite tiesiogiai sniegu ar agresyviai masažuokite, taip galite padaryti daugiau žalos pažeistoms audinims. Po truputį atšildykite galūnes kūno šiluma – šaltas rankas paslėpkite pažastyse, tarp šlaunų arba prijunkite šiltą draugo ranką. Jei nušalote veido sritį, ją galima uždengti sausomis, šiltomis rankomis. Nuimusius batarus ir šlapias kojines reikia kuo greičiau nusiimti. Galūnes pradėkite šildyti lėtai, panardinant į šiltą (ne karštą) vandenį, kurio temperatūra artima kūno temperatūrai (apie 37-40 laipsnių). Atsigėrimas šiltu, saldžiu arbatiniu gėrimu (ne kava) padės atkurti energijos balansą.
Veiksmai ekstremaliose situacijose kai pagalba atvyksta ne iš karto
Jei susidūrėte su rimtesne hipotermija (žmogus nustoja drebėti, atsiranda apsnūdimas, letumas) arba antrojo laipsnio nušalimu (odą dengia pūslės), pagrindinė taisyklė – nepanikuoti, bet veikti ryžtingai. Nedelsiant skambinkite 112. Kol laukiate pagalbos, šaltą žmogų kruopščiai perkėlkite į šiltesnę, nuo vėjo apsaugotą vietą. Jei jo drabužiai šlapi, juos atsargiai nupjaukite ir apvyniokite šiltu antklode, džemperiu ar specialia šilumine folija. Stipriai pažeistų galūnių netrinti ir nemėtyti. Neskatinkite žmogų staigiai judėti ar gerti alkoholio. Jei jis sąmoningas ir gali nuryti, suteikite šiltų gėrimų. Svarbiausia – užtikrinti lėtą, pasyvų šilumos atgavimą. Kraujotakos sutrikimai dėl staigaus šildymo gali būti mirtini.
Išmintis kurią perduoda kartos
Ne visada turime po ranka specialią įrangą, todėl verta prisiminti ir senovinius, patikrintus būdus. Sausos, švaros šiaudų ar šieno įdėtos į batų padus gerai izoliuoja nuo šalčio. Paprastas šilkas po vilnoniais drabužiais puikiai veikia kaip izoliuojantis bazinis sluoksnis. Ilgai būnant lauke reguliariai tikrinkite vieni kitų veidus – patys galite nepajusti, kad nosis ar skruostai jau balti. Visada informuokite artimuosius apie savo maršrutą ir numatytą sugrįžimo laiką. Ir galiausiai, prieš išeidami į šaltį, pasidomėkite ne tik temperatūra, bet ir vėjo greičiu. Vėjas smarkiai padidina šalčio pojūtį ir pavojų. Jei galite – vengti ilgesnio buvimo lauke esant stipriam vėjui, nes tai yra labiausiai pavojingos sąlygos.
Patarimai kurių verta laikytis kasdien
Kad išvengtumėte rimtų problemų, įveskite keletą paprastų taisyklių į savo kasdienybę. Visada automobilyje turėkite avarinių komplektą, kuriame būtų šilta antklodė, papildomi drabužiai, sausos kojinės, šildomi įkaitai, vanduo ir neatašalojančios energijos šaltiniai, pavyzdžiui, riešutai ar šokoladas. Vaikų ir pagyvenusių žmonių organizmai yra ypač pažeidžiami, todėl jiems reikia papildomos priežiūros ir trumpesnio laiko šaltyje. Pasirinkite tinkamą avalynę – ji turi būti ne tik šilta, bet ir truputį laisvesnė, kad būtų vietos oro sluoksniui ir kraujotakai. Atminkite, kad saugumas šaltuoju metų laiku priklauso ne nuo vieno didelio sprendimo, o nuo visumos smulkiausių, bet tinkamai priimtų veiksmų.
