Tomas L.
Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę nuotoliu dirbs iš Madeiros salos.
Prezidentas Gitanas Nausėda savaitei persikėlė į vietą, kuri daugeliui lietuvių pirmiausia asocijuojasi ne su darbu, o su atostogomis, palmėmis ir Atlanto vandenynu. Prezidentūra paskelbė, kad šalies vadovas rugpjūčio 3–10 dienomis bus Portugalijai priklausančioje Madeiros saloje, tačiau ir toliau dirbs nuotoliniu būdu.
Oficialiai teigiama, kad prezidentas bus nuolat informuojamas apie svarbiausius įvykius Lietuvoje. Vis dėlto visuomenei natūraliai kyla klausimas: ar šalies vadovas tikrai gali visavertiškai vadovauti valstybei būdamas už kelių tūkstančių kilometrų nuo Vilniaus?
Oficialiai – ne atostogos
Prezidentūra kelionės atostogomis nevadina. G. Nausėda, kaip skelbiama, savo pareigas vykdys nuotoliniu būdu, gaus aktualią informaciją, palaikys ryšį su patarėjais ir prireikus galės priimti sprendimus.
Čia atsiranda svarbi teisinė detalė – Lietuvos Respublikos prezidento atostogos teisės aktuose nėra aiškiai reglamentuotos. Kitaip tariant, prezidentas neturi įprastų kasmetinių atostogų tokiu pačiu principu kaip pagal darbo sutartį dirbantis žmogus. Prezidento pareigos nenutrūksta vien todėl, kad jis išvyksta į užsienį.
Todėl formaliai situacija atrodo paprasta: G. Nausėda yra Madeiroje, tačiau išlieka Lietuvos Respublikos prezidentu ir toliau vykdo savo konstitucines funkcijas.
Vis dėlto politiškai situacija nėra tokia vienareikšmė.
Ar prezidentas gali dirbti iš bet kurios pasaulio vietos?
Lietuvos Konstitucijoje nėra parašyta, kad prezidentas visas darbo dienas privalo fiziškai sėdėti Prezidentūroje Vilniuje. Jo įgaliojimai taip pat automatiškai neperduodami kitam pareigūnui vien todėl, kad valstybės vadovas trumpam išvyko iš Lietuvos.
Konstitucijoje numatyta, kad Seimo pirmininkas laikinai eina prezidento pareigas tik išskirtiniais atvejais – prezidentui mirus, atsistatydinus, jį pašalinus apkaltos būdu arba Seimui nusprendus, kad dėl sveikatos būklės jis negali eiti pareigų. Paprasta kelionė į užsienį į šį sąrašą nepatenka.
Vadinasi, teisiniu požiūriu G. Nausėda gali vykdyti prezidento pareigas ir būdamas Madeiroje. Šiuolaikinės ryšio priemonės leidžia rengti nuotolinius pasitarimus, kalbėtis su ministrais, kariuomenės vadovybe ar užsienio valstybių lyderiais, derinti pozicijas bei gauti įslaptintą informaciją saugiais kanalais.
Tačiau prezidento darbas nėra vien dokumentų skaitymas ir vaizdo konferencijos.
Kas nutiktų kilus rimtai krizei?
Didžiausias klausimas atsirastų ne įprastą ramią dieną, o prasidėjus netikėtai krizei.
Lietuvos prezidentas yra valstybės vadovas, atstovauja šaliai tarptautiniuose santykiuose, dalyvauja formuojant užsienio politiką ir yra vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas. Prezidentas taip pat gali šaukti Valstybės gynimo tarybą, teikti kandidatūras į svarbias pareigas, pasirašyti dekretus, grąžinti Seimui įstatymus ir priimti kitus politinius sprendimus.
Jeigu Lietuvoje įvyktų didelė nelaimė, karinė provokacija, kibernetinė ataka, diplomatinė krizė arba netikėtas Vyriausybės pasikeitimas, prezidentui galėtų tekti skubiai įsitraukti į sprendimų priėmimą.
Daugelį veiksmų teoriškai būtų galima atlikti nuotoliu. Tačiau visuomenė tikėtųsi ne vien telefono skambučio iš viešbučio ar nuotolinio pasitarimo. Krizės metu prezidento fizinis buvimas šalyje turi ir simbolinę reikšmę – jis rodo, kad valstybės vadovas yra įvykių centre, kartu su kitomis institucijomis ir visuomene.
Todėl kilus rimtai situacijai G. Nausėdai greičiausiai tektų skubiai grįžti į Lietuvą. Iš Madeiros tai nebūtų taip paprasta kaip iš Briuselio, Varšuvos ar Rygos.
Ką prezidentas iš tikrųjų gali „pridirbti“ Madeiroje?
Pats kelionės faktas nereiškia, kad prezidentas Madeiroje priims kokius nors lemtingus ar netikėtus sprendimus. Viešai paskelbta informacija kol kas apsiriboja tuo, kad jis dirbs nuotoliniu būdu ir bus informuojamas apie svarbiausius įvykius.
Tačiau būtent informacijos trūkumas ir kursto visuomenės smalsumą.
Neaišku, kiek intensyvi bus prezidento darbotvarkė, kiek pasitarimų jis rengs, ar numatyti pokalbiai su užsienio valstybių vadovais ir kiek laiko iš tiesų bus skiriama darbui. Prezidentūra nepateikė išsamios savaitės programos, todėl daliai žmonių formuluotė „dirbs nuotoliniu būdu“ gali skambėti kaip diplomatiškas atostogų apibūdinimas.
Vis dėlto tuščia vieša darbotvarkė nebūtinai reiškia, kad prezidentas nedirba. Didelė dalis valstybės vadovo veiklos – dokumentų nagrinėjimas, pokalbiai su patarėjais, pasirengimas būsimiems susitikimams ir neviešos konsultacijos – viešoje darbotvarkėje apskritai nepasirodo.
Ne mažiau svarbus ir pasitikėjimo klausimas
Ši istorija nėra vien apie technologines galimybes. Ji taip pat yra apie politinį skaidrumą.
Jeigu aukščiausias šalies vadovas išvyksta savaitei į vieną populiariausių Europos poilsio krypčių, visuomenė turi teisę klausti, ar tai yra darbo kelionė, asmeninis poilsis, ar abiejų dalykų derinys. Tokie klausimai savaime nėra nei puolimas, nei nepagarba prezidentui.
Problema atsiranda tuomet, kai institucija pateikia tik vieną sakinį, tačiau tikisi, kad visuomenė nekels papildomų klausimų.
Prezidentūra galėtų paprasčiau užkirsti kelią interpretacijoms – paskelbti bent bendrą nuotolinio darbo planą, paaiškinti, kaip būtų elgiamasi ekstremalios situacijos atveju, ir nurodyti, ar kelionė apmokama asmeninėmis, ar valstybės lėšomis.
Kuo mažiau oficialios informacijos, tuo daugiau vietos lieka gandams, pašaipoms ir politinėms spekuliacijoms.
Ar Lietuva savaitę liks be prezidento?
Ne. Gitanas Nausėda ir būdamas Madeiroje išlieka Lietuvos prezidentu. Jo įgaliojimai nesustabdomi, kitam pareigūnui neperduodami, o teisės aktai nedraudžia šalies vadovui pareigas vykdyti užsienyje.
Technologiškai prezidentui įmanoma dirbti beveik iš bet kurios saugios pasaulio vietos. Vis dėlto visavertis vadovavimas valstybei nėra vien interneto ryšys, elektroninis parašas ir telefonas.
Ramią savaitę skirtumo tarp darbo Vilniuje ir Madeiroje visuomenė gali net nepajusti. Tačiau kilus rimtai krizei paaiškėtų, kad valstybės vadovo buvimo vieta vis dar turi didelę praktinę ir simbolinę reikšmę.
Taigi klausimas nėra vien tai, ar prezidentas gali vadovauti nuotoliu. Gali.
Kur kas svarbiau – ar visuomenei pakankamai aiškiai paaiškinta, kaip jis tai darys ir kodėl prezidento darbo vieta visai savaitei persikėlė būtent į saulėtąją Madeirą.
