Aidas Užkuraitis
Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo paskelbta žinia apie rengiamą didelį susitarimą su Baltarusija sukėlė rimtų diskusijų Lietuvoje.
Kalbama apie vieną svarbiausių Baltarusijos eksporto prekių – kalio trąšas.
D. Trumpas paskelbė, kad JAV siekia jas pirkti iš Baltarusijos pigiau, nei šiuo metu moka pagrindinei savo tiekėjai Kanadai.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip paprastas komercinis sandoris, skirtas sumažinti Amerikos ūkininkų išlaidas.
Tačiau Lietuvai ši istorija turi visiškai kitą reikšmę.
Mat vienas patogiausių istorinių kelių baltarusiškam kaliui pasiekti pasaulio rinkas ėjo per Lietuvą ir Klaipėdos uostą.
O dabar kyla gerokai didesnis klausimas: kas nutiktų, jeigu JAV ir Baltarusijos santykių atšilimas ilgainiui pradėtų keisti Vakarų sankcijų politiką?
Trumpas paskelbė apie „didžiulį susitarimą“
JAV prezidentas pareiškė, kad Vašingtonas dirba ties susitarimu dėl baltarusiško kalio pirkimo.
D. Trumpo argumentas pirmiausia ekonominis.
JAV didžiąją dalį kalio importuoja iš Kanados, o Amerikos prezidentas tikisi, kad alternatyvus tiekėjas padėtų sumažinti kainas šalies ūkininkams.
Baltarusija yra viena reikšmingų kalio gamintojų pasaulyje, todėl teoriškai galėtų tapti papildomu tiekimo šaltiniu.
Tačiau yra didelė problema.
Pagaminti trąšas Baltarusijoje viena, o ekonomiškai patraukliai nugabenti jas į JAV – visai kas kita.
Ir čia žvilgsniai neišvengiamai krypsta į Lietuvą
Iki sankcijų baltarusiškas kalis dideliais kiekiais būdavo gabenamas geležinkeliais per Lietuvą į Klaipėdos uostą.
Iš ten kroviniai laivais keliaudavo į pasaulio rinkas.
2022 metų pradžioje šis tranzitas buvo sustabdytas.
Vėliau Europos Sąjunga taip pat išplėtė sankcijas Baltarusijai.
Todėl net jeigu Vašingtonas ir Minskas susitartų dėl prekybos, liktų praktinis klausimas – kokiu maršrutu kalis pasiektų Jungtines Valstijas?
Būtent dėl to Lietuva šioje istorijoje atsiduria strategiškai svarbioje vietoje.
Lietuva kol kas jokio prašymo negavo
Premjeras Mindaugas Sinkevičius patvirtino, kad JAV nėra pateikusios Lietuvai oficialaus prašymo leisti atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą.
Dar daugiau – Lietuvos Vyriausybė teigia nežinanti būsimo JAV ir Baltarusijos susitarimo detalių.
Tai reiškia, kad šiuo metu nėra jokio Lietuvos sprendimo atverti geležinkelius ir Klaipėdos uostą baltarusiškam kaliui.
Todėl kalbos, kad trąšų tranzitas per Lietuvą jau nuspręstas, būtų klaidinančios.
Tačiau diskusija prasidėjo dėl to, kas galėtų nutikti vėliau.
Lietuvos pozicija kol kas nesikeičia
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė nematantis priežasčių švelninti Europos Sąjungos sankcijas Baltarusijai.
Lietuvos argumentai susiję ne vien su ekonomika.
Minsko režimas išlieka artimas Maskvos sąjungininkas, o Baltarusija suteikė savo teritoriją ir infrastruktūrą Rusijai vykdant karą prieš Ukrainą.
Lietuvos valdžia taip pat kaltina Baltarusijos režimą hibridiniais veiksmais prie Lietuvos ir visos Europos Sąjungos sienos.
Todėl Vilnius laikosi pozicijos, kad sankcijų politika neturėtų būti keičiama tol, kol nėra esminio Baltarusijos elgesio pasikeitimo.
Net JAV sprendimas automatiškai neatvertų Klaipėdos
Tai viena svarbiausių visos istorijos detalių.
Net jeigu Jungtinės Valstijos visiškai panaikintų savo apribojimus baltarusiškam kaliui, tai savaime nereikštų, kad kroviniai galėtų važiuoti per Lietuvą.
Lietuva yra Europos Sąjungos narė.
Todėl ji privalo laikytis bendrų ES sankcijų.
Šiuo metu europiniai apribojimai Baltarusijai galioja, o jų pakeitimui reikėtų sprendimų Europos Sąjungos lygmeniu.
Taigi Vašingtono ir Minsko dvišalis susitarimas negali automatiškai panaikinti europinių sankcijų.
Yra ir antra kliūtis
Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį, kad net sankcijos nėra vienintelė kliūtis.
Anksčiau Lietuvoje buvo priimti sprendimai, susiję su sandorių su „Belaruskalij“ vertinimu nacionalinio saugumo požiūriu.
Todėl norint grąžinti ankstesnį tranzito modelį reikėtų spręsti ne vien ES sankcijų klausimą.
Tai dar labiau komplikuoja scenarijų, pagal kurį baltarusiškas kalis vėl masiškai judėtų per Lietuvos geležinkelius ir Klaipėdą.
Tačiau Baltarusija turi kitą kelią
Čia atsiranda Lietuvos politikams nerimą keliantis scenarijus.
Baltarusija teoriškai gali eksportuoti kalį ir ne per Lietuvą.
Vienas iš variantų – Rusijos uostai.
Problema ta, kad toks maršrutas yra brangesnis ir logistiškai sudėtingesnis.
„Reuters“ kalbintas trąšų rinkos analitikas Joshas Linville’as taip pat abejojo, ar baltarusiškas kalis galėtų turėti didelę įtaką JAV rinkai.
Jo vertinimu, amerikiečiai šiuo metu apskritai neturi didelio kalio trūkumo.
Be to, transportuoti palyginti nedidelės vertės kalį dideliais atstumais yra brangu.
Sinica įžvelgia pavojingesnį scenarijų
Seimo narys Vytautas Sinica TV3 laidoje atkreipė dėmesį į kitą galimą problemą.
Jeigu Lietuva atsisakytų leisti tranzitą, o Baltarusija savo produkciją pradėtų didesniais kiekiais gabenti per Rusijos infrastruktūrą, dalis ekonominės naudos atitektų Rusijai.
Jo vertinimu, tokiu atveju paradoksaliai galėtų susidaryti situacija, kai Vakarų bandymas prekiauti su Baltarusija papildomų pajamų suteiktų ir Maskvai.
Tai yra Sinicos politinis vertinimas, o ne patvirtintas būsimo sandorio rezultatas.
Kokiu konkrečiai maršrutu būtų gabenamas kalis, jeigu JAV ir Baltarusija galutinai susitartų, šiuo metu nėra paskelbta.
Ar Vašingtonas bando atitraukti Lukašenką nuo Putino?
Už JAV ir Baltarusijos santykių atšilimo slypi dar vienas gerokai platesnis klausimas.
Pastaruoju metu Vašingtonas ir Minskas palaipsniui atnaujina kontaktus.
JAV administracija derėjosi su Baltarusijos valdžia dėl politinių kalinių paleidimo, o mainais buvo švelninama dalis amerikietiškų sankcijų.
Todėl atsirado interpretacijų, kad Vašingtonas galėtų mėginti mažinti Aleksandro Lukašenkos priklausomybę nuo Maskvos.
Teoriškai Baltarusijai atkūrus ekonominius ryšius su Vakarais jos priklausomybė nuo Rusijos galėtų mažėti.
Tačiau ar toks scenarijus realus, kol kas neaišku.
Lietuva į tokį argumentą žiūri skeptiškai
Vilniaus pozicija gerokai atsargesnė.
K. Budrys teigia, kad ankstesni bandymai švelninti santykius su Baltarusija nesukėlė tokio Minsko elgesio pasikeitimo, kokio tikėjosi Vakarai.
Todėl Lietuva ragina vertinti ne Lukašenkos pareiškimus, o konkrečius jo režimo veiksmus.
Vilnius pabrėžia politinių represijų Baltarusijoje, Minsko paramos Rusijai ir saugumo incidentų prie ES sienos klausimus.
Dėl to Lietuva šiuo metu nemato pagrindo keisti savo sankcijų politikos.
Lietuvos politikai nežino, ką tiksliai tariasi Trumpas ir Lukašenka
Ši aplinkybė tapo atskira politine diskusija Lietuvoje.
Tuo metu, kai D. Trumpas paskelbė apie rengiamą susitarimą, Jungtinėse Valstijose lankėsi keli aukšto rango Lietuvos pareigūnai.
Tačiau premjeras patvirtino, kad būsimo susitarimo detalės Lietuvos Vyriausybei nėra žinomos.
Prezidentūra taip pat pareiškė norinti daugiau aiškumo.
Dalis opozicijos dėl to kritikuoja Lietuvos diplomatiją, tačiau valdančiųjų atstovai atmeta teiginius, kad Lietuva būtų ignoruojama.
Kol nėra paskelbtos konkrečios JAV ir Baltarusijos susitarimo sąlygos, abi interpretacijos išlieka politinio ginčo dalimi.
JAV karių klausimas nuo trąšų kol kas atskirtas
Viešojoje erdvėje taip pat buvo svarstoma, ar JAV karinis buvimas Lietuvoje galėtų būti kaip nors susietas su baltarusiškų trąšų tranzitu.
Tačiau naujausia informacija tokios sąsajos nepatvirtina.
Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė gavęs patvirtinimą, kad nauja JAV karių rotacija jau vyksta į Lietuvą.
Prezidentūra taip pat nurodė, kad atvykstančių amerikiečių karių skaičius neturėtų būti mažesnis nei ankstesnėse rotacijose.
Lietuvos pareigūnai teigia, kad JAV nepateikė sąlygos dėl baltarusiško kalio tranzito mainais į karių buvimą.
Todėl šių dviejų klausimų šiuo metu nėra pagrindo pateikti kaip vieno susitarimo dalių.
O gal visas sandoris JAV rinkai nėra toks svarbus, kaip atrodo?
Čia istorija įgauna dar vieną netikėtą posūkį.
„Reuters“ kalbinti rinkos ekspertai abejoja, ar baltarusiškas kalis apskritai galėtų radikaliai pakeisti padėtį JAV.
Amerika didžiąją dalį kalio gauna iš kaimyninės Kanados.
Geografiškai tai labai patogu.
Tuo tarpu Baltarusijos produkciją reikėtų gabenti gerokai ilgesniu maršrutu, o logistika sudarytų reikšmingą galutinės kainos dalį.
Todėl politinis susitarimas nebūtinai automatiškai taptų didžiuliu prekybos srautu.
Dabar svarbiausias klausimas – ne ar Trumpas nori pirkti
Tai jis jau pasakė viešai.
Kur kas svarbiau, kaip baltarusiškas kalis fiziškai pasiektų JAV.
Jeigu per Lietuvą – reikėtų išspręsti ES sankcijų ir Lietuvos nacionalinio saugumo klausimus.
Jeigu per Rusiją – logistika būtų sudėtingesnė ir atsirastų klausimas, kiek iš tokio tranzito ekonomiškai gautų pati Rusija.
Jeigu būtų pasirinktas kitas maršrutas – reikėtų vertinti jo kainą ir pajėgumus.
Būtent todėl ši istorija yra kur kas daugiau nei paprastas trąšų pirkimo sandoris.
Ji paliečia JAV santykius su Baltarusija, Lietuvos nacionalinį saugumą, Europos sankcijų politiką ir net platesnį klausimą – ar įmanoma ekonomiškai priartinti Minską prie Vakarų taip, kad galutinis rezultatas nesustiprintų Maskvos.
Kol kas atsakymo nėra.
Aišku tik tiek: JAV ir Baltarusija derasi, tačiau Lietuva tranzito neatvėrė, ES sankcijos tebegalioja, o būsimo susitarimo logistika ir politinės pasekmės dar nėra nuspręstos.
