24 metus kartu gyvenusi moteris liko be palikimo: teismo sprendimas nustebino
Daugiau nei du dešimtmečius kartu praleisti metai, bendras gyvenimas ir paskutinis atsisveikinimas su mylimu žmogumi. Atrodytų, kad tokia istorija neturėtų baigtis teismo salėje. Tačiau Vilniuje nutiko būtent taip. Moteris, savo lėšomis palaidojusi ilgametį gyvenimo draugą, sužinojo, kad jo palikimas atiteko kitai. Dar skaudesnė atomazga laukė teisme, kai ji pareikalavo grąžinti išleistus pinigus.
Po mylimojo mirties – netikėtas posūkis
Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta neįprasta civilinė byla, atskleidusi, kokių sudėtingų pasekmių gali turėti oficialiai neįforminti santykiai.
Į teismą kreipėsi moteris, kuri, jos teigimu, su mirusiu vyru kartu gyveno nuo 2000 metų.
Per ilgus bendro gyvenimo metus pora dalijosi kasdienybe, tačiau vienas svarbus dalykas taip ir liko nepakeistas.
Vyras oficialiai nebuvo išsiskyręs su savo sutuoktine.
Nors ši aplinkybė iš pradžių galėjo atrodyti tik formalumas, po jo mirties ji tapo esmine kilusio ginčo dalimi.
Visas išlaidas padengė pati
Mirus gyvenimo draugui, moteris ėmėsi organizuoti jo laidotuves.
Ji pasirūpino šarvojimu, laidojimu ir kitais atsisveikinimui reikalingais dalykais.
Teismui pateiktais duomenimis, vien šios išlaidos siekė 2 177 eurus.
Tačiau tuo finansiniai įsipareigojimai nesibaigė.
Moteris taip pat sumokėjo 921 eurą už velionio oficialios sutuoktinės komunalinius ir kitus mokesčius.
Be to, pervedė jai dar 300 eurų.
Bendra suma, kurią moteris vėliau siekė susigrąžinti, sudarė 3 398 eurus.
Ji teigė tikėjusi, kad pinigai bus grąžinti, kai paaiškės visi su palikimu susiję klausimai.
Tačiau įvykiai pasisuko visai kita linkme.
Palikimas atiteko ne tai, kuri jį palaidojo
Po vyro mirties paaiškėjo, kad jo turtą paveldėjo oficiali sutuoktinė.
Moteris, kuri daugelį metų gyveno su velioniu ir organizavo jo laidotuves, palikimo negavo.
Jos teigimu, buvo sutarta, kad paveldėjimo reikalams pasibaigus patirtos išlaidos bus atlygintos.
Tačiau palikimą priėmusi sutuoktinė pinigų grąžinti nesutiko.
Tuomet moteris nusprendė kreiptis į teismą.
Ji prašė priteisti visą išleistą sumą, tikėdamasi, kad teismas atsižvelgs į faktines aplinkybes ir jos patirtas išlaidas.
Vis dėlto kita ginčo pusė pateikė visiškai kitokią įvykių versiją.
Oficiali žmona atskleidė savo istoriją
Atsakovė teismui paaiškino, kad su vyru kartu negyveno nuo 2016 metų.
Tačiau, jos teigimu, jų ryšys nebuvo nutrūkęs.
Moteris tvirtino, kad sutuoktinis ir toliau padėdavo apmokėti jos buitines sąskaitas bei žadėjo ja pasirūpinti.
Ji taip pat nurodė vieną itin svarbią aplinkybę.
Pasak atsakovės, apie vyro laidotuves jai niekas nepranešė.
Moteris aiškino, kad artimųjų palaidojimas jai buvo labai svarbus ir, žinodama apie laidotuves, ji būtų ieškojusi galimybių prie jų prisidėti.
Dėl papildomai gautų pinigų atsakovė laikėsi pozicijos, kad tai buvo geranoriška pagalba, o ne paskola.
Jos teigimu, jokio susitarimo grąžinti šias sumas nebuvo.
Teisme paaiškėjo lemiama detalė
Nagrinėdamas bylą teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kuri tapo ypač svarbi priimant sprendimą.
Paaiškėjo, kad laidotuves organizavusi moteris apie jas neinformavo velionio oficialios sutuoktinės.
Teismo vertinimu, ji pati nusprendė organizuoti atsisveikinimą, nepranešusi apie tai įpėdinei.
Todėl konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis nebuvo pagrindo įpareigoti atsakovę padengti savarankiškai patirtas laidojimo išlaidas.
Teismas taip pat išnagrinėjo 300 eurų pervedimą ir 921 euro sumą, sumokėtą už įvairius mokesčius.
Paaiškėjo, kad abi ginčo šalys pripažino nesitarusios dėl šių pinigų grąžinimo.
Todėl teismas nenustatė, kad tarp moterų buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.
Sprendimas moteriai buvo nepalankus
Įvertinęs pateiktus įrodymus ir abiejų šalių argumentus, Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė ieškinį atmesti.
Tai reiškia, kad moteriai nebuvo priteista nė viena iš prašytų 3 398 eurų sumos dalių.
Vis dėlto sprendimas dar gali būti skundžiamas.
Nurodyta, kad apeliacinį skundą galima pateikti per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo.
Ar moteris pasinaudos šia galimybe, kol kas nežinoma.
Ką ši istorija reiškia kitoms poroms?
Ši byla atskleidžia svarbų skirtumą tarp faktinio gyvenimo kartu ir teisiškai įformintos santuokos.
Lietuvoje vien ilgalaikis gyvenimas kartu savaime nesuteikia tokių pačių paveldėjimo teisių kaip santuoka.
Jeigu žmogus miršta nepalikęs testamento, paveldėjimo klausimai sprendžiami pagal įstatyme nustatytą įpėdinių eilę ir kitas teisines aplinkybes.
Todėl net ir daugelį metų kartu gyvenę žmonės gali susidurti su netikėtomis pasekmėmis, jei iš anksto nepasirūpina turto paveldėjimo klausimais.
Svarbu ir tai, kad laidojimo išlaidų atlyginimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Šios bylos sprendimas nereiškia, kad įpėdiniai niekada neprivalo atlyginti tokių išlaidų.
Daugiau nei du dešimtmečiai kartu – bet ne tokia pabaiga, kokios tikėjosi
Vilniuje išnagrinėta istorija išsiskiria ne tik pinigų suma.
Jos centre – sudėtingi asmeniniai santykiai, ilgametis bendras gyvenimas ir skirtingas abiejų moterų supratimas apie tai, kas turėjo pasirūpinti velionio laidotuvėmis.
Viena moteris organizavo paskutinį atsisveikinimą ir sumokėjo visas išlaidas.
Kita, būdama oficiali sutuoktinė, priėmė palikimą, tačiau teigė nežinojusi apie laidotuves ir nesutikusi grąžinti pinigų.
Galiausiai teismas nusprendė, kad šioje byloje nebuvo teisinio pagrindo priteisti prašomą sumą.
Ši istorija primena, kad net ilgametis artimas ryšys ne visada užtikrina tokias teisines pasekmes, kokių žmonės tikisi.
O kaip manote jūs – ar po daugelio metų bendro gyvenimo žmogus turėtų turėti daugiau paveldėjimo teisių, net jeigu pora nebuvo susituokusi?




