Pensijų kaupime siūlomas didelis pokytis: kai kuriems būsimos mėnesio pajamos galėtų sumažėti daugiau kaip 100 eurų

Lietuvos gyventojams dar nespėjus apsispręsti, ar likti antroje pensijų pakopoje, Seime atsirado pasiūlymas iš esmės pakeisti vieną svarbiausių kaupimo sąlygų.

Kalbama apie valstybės kas mėnesį mokamus pinigus.

2026 metais prie kiekvieno kaupiančio žmogaus pensijų fondo valstybė prisideda 33,49 euro per mėnesį.

Per metus – daugiau kaip 400 eurų.

Iš pirmo žvilgsnio suma gali neatrodyti milžiniška.

Tačiau žmogui, kuriam iki pensijos likę keli dešimtmečiai, šie pinigai būtų investuojami daugybę metų.

Todėl ilgalaikis skirtumas gali siekti ne kelis šimtus, o dešimtis tūkstančių eurų.

Siūloma valstybės įmokos apskritai atsisakyti

Dabartinė II pakopos sistema veikia taip: pats kaupiantis žmogus į pensijų fondą perveda 3 proc. savo pajamų.

Papildomai prisideda valstybė.

Jos skatinamoji įmoka sudaro 1,5 proc. užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.

2026 metais tai yra 33,49 euro kiekvieną mėnesį, arba 401,88 euro per metus.

Tačiau Seime pateiktas pasiūlymas šios valstybės įmokos atsisakyti.

Jeigu toks pakeitimas būtų priimtas, jau pensijų fonde esantys žmogaus pinigai nedingtų.

Pats žmogus ir toliau galėtų mokėti savo 3 proc. įmoką.

Tačiau valstybė papildomų pinigų nebepervestų.

Ministerija patvirtino, kam tai būtų taikoma

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, jeigu Seimas pritartų pasiūlymui, valstybės biudžeto lėšomis mokamos įmokos netektų visi II pakopos pensijų kaupimo dalyviai.

Pakeitimas būtų taikomas nuo įstatymo įsigaliojimo.

Tai reiškia, kad kalbama ne apie naujai prie sistemos prisijungsiančius žmones.

Pokytis paliestų ir jau kaupiančius.

Tačiau čia yra labai svarbi aplinkybė.

Projektas dar nėra priimtas.

Todėl šiuo metu 33,49 euro valstybės įmoka ir toliau mokama.

30-mečiui skirtumas gali išaugti iki maždaug 30 tūkst. eurų

Didžiausias poveikis būtų jaunesniems žmonėms.

Priežastis paprasta – jie iki pensijos kaups ilgiausiai.

Pagal skaičiavimo scenarijų, kuriame daroma prielaida, kad investicijų realioji metinė grąža būtų 4 proc., dabartiniam 30-mečiui iki 65 metų valstybė būtų pervedusi maždaug 14,1 tūkst. eurų.

Tačiau tai dar ne visas praradimas.

Jeigu šie pinigai būtų investuojami, per kelis dešimtmečius jie galėtų uždirbti dar maždaug 16,1 tūkst. euro.

Galutinis skirtumas sulaukus 65 metų tokiu atveju galėtų siekti apie:

30 100 eurų.

Tai jau visiškai kita suma nei dabar matomi 33,49 euro per mėnesį.

40-mečiui – apie 17 tūkst. eurų

Kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau laiko lieka investicijoms augti.

Todėl 40-mečiui prognozuojamas skirtumas būtų mažesnis.

Per likusius 25 metus valstybė pagal tą patį scenarijų būtų pervedusi apie 10 tūkst. eurų.

Dar maždaug 7 tūkst. eurų galėtų sudaryti negauta investicijų grąža.

Galutinis skirtumas:

apie 17 tūkst. eurų.

50-mečiui – daugiau kaip 8 tūkst. eurų

50 metų žmogui iki 65 metų liktų 15 kaupimo metų.

Per šį laikotarpį nebūtų pervesta apie 6 tūkst. eurų valstybės įmokų.

Pridėjus potencialią investicijų grąžą, skirtumas galėtų padidėti iki maždaug:

8 200 eurų.

Taigi net ir žmogui, kuriam iki pensijos likę gerokai mažiau laiko, kalbama apie tūkstančius eurų.

O iš kur atsirado daugiau kaip 100 eurų per mėnesį?

Čia slypi svarbiausia visos istorijos detalė.

30 tūkst. eurų žmogus nepajustų kaip vienkartinio mėnesinės pensijos sumažėjimo.

Buvo atliktas teorinis skaičiavimas, kas nutiktų, jeigu susidaręs skirtumas būtų paskirstytas per 20 pensijos metų – nuo 65 iki 85 metų.

Tokiu atveju dabartinio 30-mečio būsimos mėnesio pajamos iš II pakopos galėtų būti maždaug:

126 eurais mažesnės per mėnesį.

40-mečio atveju skirtumas būtų apie:

71 eurą per mėnesį.

50-mečio:

34 eurus per mėnesį.

Todėl teiginys apie daugiau kaip 100 eurų nėra dabartinės pensijos mažinimas.

Tai teorinis būsimos II pakopos išmokos skirtumas pagal konkrečias prielaidas.

Tikroji suma gali būti visai kitokia

Čia būtina dar viena svarbi išlyga.

Niekas šiandien negali tiksliai pasakyti, kokią investicinę grąžą pensijų fondai uždirbs per ateinančius 20, 30 ar 35 metų.

Todėl skaičiavimai nėra būsimos pensijos garantija.

Jeigu ilgalaikė metinė grąža būtų 3–5 proc., apskaičiuotas 30-mečio sukauptos sumos skirtumas galėtų svyruoti maždaug nuo 24,6 iki 37,1 tūkst. eurų.

40-mečio – nuo 14,9 iki 19,6 tūkst. eurų.

50-mečio – nuo 7,6 iki 8,9 tūkst. eurų.

Galutiniam rezultatui įtakos turėtų investicijų rezultatai, infliacija, būsimos pensijų išmokėjimo taisyklės ir kitos aplinkybės.

Mažiau uždirbantiems 33,49 euro yra ypač svarbūs

Yra dar viena detalė, kurią lengva praleisti.

Valstybės įmoka nepriklauso nuo žmogaus atlyginimo.

Visiems ji šiuo metu vienoda – 33,49 euro per mėnesį.

Tačiau paties žmogaus 3 proc. įmoka priklauso nuo atlyginimo.

2026 metais minimalią 1 153 eurų mėnesio algą prieš mokesčius gaunantis žmogus pats į fondą perveda maždaug 34,59 euro.

Valstybė prideda 33,49 euro.

Taigi valstybės įmoka tokiam žmogui yra beveik tokia pati kaip jo paties.

Daugiau uždirbančiam žmogui valstybės dalies santykinė reikšmė yra mažesnė.

Todėl valstybės įmokos panaikinimas proporcingai stipriau paveiktų mažesnes pajamas gaunančių žmonių kaupimą.

Pokytį pajustų ir dalis mažus vaikus auginančių tėvų

Yra ir dar viena grupė, kuriai pasiūlymas būtų itin aktualus.

Kai kaupimo dalyvis gauna motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką arba yra draudžiamas valstybės lėšomis, tam tikrais atvejais pats 3 proc. įmokos nemoka.

Į jo pensijų fondą tuo metu pervedama valstybės skatinamoji įmoka.

Jeigu ji būtų panaikinta, tokiais laikotarpiais reguliarių įmokų į fondą galėtų nebelikti.

Valstybei – šimtai milijonų eurų

Valstybės mastu kalbama apie labai didelius pinigus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2026 metais valstybės biudžete šioms skatinamosioms įmokoms buvo skirta apie 278,5 mln. eurų.

Rugpjūčio duomenimis, valstybės įmoką gavo apie 352 tūkst. kaupimo dalyvių.

Projekto iniciatorius argumentuoja, kad nėra teisinga visų mokesčių mokėtojų pinigais remti tik II pakopoje kaupiančius žmones.

Siūloma sutaupytas lėšas panaudoti kitoms valstybės reikmėms arba pensijoms didinti.

Tačiau čia atsiranda labai svarbus „bet“.

Dabartiniams pensininkams šie pinigai automatiškai neatitektų

Vien panaikinus valstybės įmoką II pakopai dabartinės „Sodros“ pensijos automatiškai nepadidėtų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad pateiktas projektas apima būtent valstybės skatinamosios įmokos panaikinimą.

Jame nėra mechanizmo, kuris sutaupytus šimtus milijonų automatiškai nukreiptų dabartiniams pensininkams.

Tam reikėtų atskirai keisti pensijų teisės aktus ir nustatyti naujas pensijų didinimo taisykles.

Todėl negalima sakyti, kad panaikinus valstybės įmoką II pakopoje tie patys pinigai iš karto būtų išdalinti dabartiniams pensininkams.

Ministerija ragina neskubėti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipia dėmesį į dar vieną problemą.

II pakopos sistema ką tik buvo iš esmės pertvarkyta.

Nuo 2026 metų pradžios kaupimas tapo lankstesnis, o iki 2027 metų pabaigos daliai kaupiančių žmonių suteiktas pereinamasis laikotarpis apsispręsti, ar sistemoje likti.

Todėl ministerija laikosi pozicijos, kad žmonėms dar nebaigus priimti šio sprendimo esminių sistemos parametrų iš naujo keisti nereikėtų.

Lietuvos bankas atkreipia dėmesį į ilgalaikį poveikį

Lietuvos bankas konkretaus dabar pateikto projekto atskiro poveikio vertinimo neatliko.

Tačiau bankas pabrėžia bendrą principą – keičiant pensijų kaupimo sistemą neužtenka apskaičiuoti, kiek valstybės biudžetas sutaupys kitais metais.

Reikia įvertinti, kaip sprendimas paveiks žmonių pajamas po kelių dešimtmečių.

Tai ypač svarbu jaunesniems žmonėms, nes jų šiandien negauta kelių dešimčių eurų įmoka turi daugiausia laiko augti investuojama.

Kol kas niekas nemažinama

Tai svarbiausia informacija visiems, kuriuos gali išgąsdinti žinia apie daugiau kaip 100 eurų mažesnes pensijas.

Jau mokamos „Sodros“ pensijos dėl šio pasiūlymo nemažinamos.

Šiuo metu nemažinama ir valstybės įmoka II pakopos dalyviams.

2026 metais ji tebėra 33,49 euro per mėnesį.

Seime pateiktas pasiūlymas dar turi pereiti teisėkūros procesą.

Tik jeigu jis būtų priimtas, valstybė ateityje nustotų mokėti skatinamąją įmoką.

Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje pasekmės galėtų būti daug didesnės, nei leidžia manyti dabartiniai 33,49 euro.

Jaunesniam žmogui per kelis dešimtmečius dėl negautų įmokų ir investicijų grąžos skirtumas teoriškai galėtų išaugti iki dešimčių tūkstančių eurų.

Būtent todėl diskusija Seime gali tapti viena svarbiausių šių metų pensijų kaupimo temų.