Tomas L.
Autorė aiškina, kad vyresnių kartų atstovai vaikystėje ir jaunystėje nuolat bendraudavo su kitais žmonėmis gyvai: kalbėdavosi su kaimynais, atsakinėdavo į skambučius namų telefonu, užmegzdavo pokalbius su nepažįstamaisiais ir savarankiškai spręsdavo buitines problemas.
Z kartos bendravimo iššūkiai ir prarasti įgūdžiai
Ypač ekspertė išvardija šiuos įgūdžius, kuriuos šiuolaikinis jaunimas išvystė žymiai prasčiau nei savo laiku jų seneliai ir močiutės:
Nepriverstinis bendravimas su nepažįstamaisiais. Jauni žmonės dažnai patiria sunkumų net su trumpais buitiniais pokalbiais – parduotuvėje, transporte ar darbe. Jei anksčiau tokia sąveika buvo neatimama kasdienio gyvenimo dalis, tai Z kartos atstovai vis dažniau jos vengia, tausodami jėgas tik tikrai svarbiems pokalbiams.
Kritikos priėmimas. Leidinys praneša, kad vyresnės kartos žmonės buvo įpratę reguliariai gauti tiesioginį grįžtamąjį ryšį iš vadovų ir kolegų. Tuo pat metu jaunieji darbuotojai, kurie dažnai pradėdavo karjerą nuotolinio darbo sąlygomis, turi mažiau tokių pokalbių patirties, todėl konstruktyvi kritika neretai jų yra priimama pernelyg emocionaliai.
Suaugusiųjų bendravimo stilius. Kaip pažymima medžiagoje, skaitmeninė aplinka paveikė ir Z kartos bendravimo manierą. Jauni žmonės rečiau susimąsto apie intonaciją bendravimo metu, taip pat pasąmoningai perima populiarių tinklaraštininkų kalbos įpročius. Dėl to jiems gali būti sunkiau pritaikyti pokalbio stilių prie profesionalios aplinkos ir atsisakyti jaunimo slengo oficialiojoje komunikacijoje.
