Tomas L.
33-ejų marijampolietis Antanas Bendoraitis į Nyderlandus išvyko dirbti per lietuvišką įmonę, tačiau viena darbo diena vos nesibaigė tragedija. Sunkvežimių autoservise vyras atliko jam paskirtus darbus, kai netikėtai buvo prispaustas puspriekabės. Per nelaimingą atsitikimą Antanas patyrė itin sunkius sužalojimus – vyrui buvo sutraiškyta kaukolė, lūžo žandikauliai, skruostikauliai ir nosis. Taip pat buvo pažeistas akies nervas bei sinusas.
Vyras buvo skubiai išgabentas į ligoninę Amsterdame, kur jam atliktos sudėtingos operacijos. Tačiau grįžus į Lietuvą jo laukė ne tik ilgas ir sudėtingas gydymas, bet ir, kaip pats Antanas pasakoja, nauja kova – dėl patirtos traumos įvertinimo bei, jo teigimu, medikų aplaidumo, su kuriuo teko susidurti gydymo procese.
Puspriekabė prispaudė galvą
Antanas pasakoja, kad nelaimė įvyko jam dirbant sunkvežimių autoservise Nyderlanduose. Jis iškart priduria, kad dirba lietuviškoje įmonėje, kuri darbuotojus komandiruoja į šią šalį. Vyras tame servise buvo dirbęs vos dvi savaites, o lemtingą dieną jis vykdė paskirtus darbus su puspriekabe.
„Vienoje pusėje dirbo kolega rumunas, o aš kitoje pusėje priekabos. Dar pasitikslinau darbus, nes buvau naujokas, klausiau: „Ką dar daryti?“ Jis pasakė: „Keisti tau reikia oro pagalvę“, – nelaimės dieną prisimena Antanas.
Vyras ėmėsi darbo, tačiau, kaip pasakoja, nebuvo sudėtos papildomos atramos. Netrukus įvyko nelaimė – puspriekabė prispaudė jo galvą. Akimirksniu įvykusi nelaimė jam sukėlė gyvybei pavojingus sužalojimus ir vos nevirto tragedija.
„Sutraiškė kaukolę, žandikaulius, skruostikaulius, nosį, akies nervą pažeidė, sinusą pažeidė. Atkėlė šakiniu krautuvu puspriekabę, bendradarbiai ištraukė mane.
Greitoji išvežė į Amsterdamą. Į ligoninę buvau nuvežtas, ačiū Dievui, per aštuonias minutes ir iš karto operuotas dėl besikaupiančio kraujo smegenyse“, – pasakoja marijampolietis.
Antanas ligoninėje praleido daugiau nei savaitę. Jam buvo atlikta galvos operacija, pašalintas kaukolės kaulas, viskas sutvirtinta plokštelėmis. Vėliau operuotas ir veidas – skruostikauliai, žandikauliai, nosis.
„Atliktos visos operacijos. Vėliau buvo pasirinkimas tęsti gydymą Olandijoje arba grįžti į Lietuvą. Vis dėlto, Lietuvoje ir sava kalba, ir viskas. Sugrįžau į Lietuvą gydytis“, – sako jis.
Lietuvoje nustebino gydytojų aplaidumas
Lietuvoje, pasak Antano, prasidėjo kita istorijos dalis. Grįžęs į Lietuvą vyras kreipėsi į savo gydymo įstaigą, Rasuolės Klusevičienės Ambulatoriją, iš kurios buvo nukreiptas į kitą gydymo įstaigą. Ten jis apsilankė pas veido ir žandikaulių chirurgą bei neurologą. Tačiau būtent po šių vizitų, Antano teigimu, prasidėjo klausimai, į kuriuos jis iki šiol ieško atsakymų.
„Kai nuvažiavau pas neurologą, užėjau į kabinetą, sako: „Ko čia atvažiavai?“ Sakau, atsiuntė gydytojas, todėl atvažiavau. „Tai kuo skundiesi?“ Sakau, galvoj siūlas likęs, gal siuntime bus įrašyta, dėl ko atvažiavau. Rankos tirpsta, kojos linksta“, – pasakoja vyras.
Anot Antano, gydytojo reakcija jį nustebino: „Sakau: „Tai kaip toliau gyventi?“ Sako: „Tai kaip gyvenai? Taip ir gyvenk“.
Vėliau Antanas apsilankė ir pas veido bei žandikaulių chirurgą. Ten buvo atliktas papildomas patikrinimas, o vyras taip pat prašė išimti burnoje likusius siūlus.
„Nuėjau pas veido ir žandikaulių chirurgą, ten pradėjo žandikaulį spaudyti. Sakau: „Spaudžiate.“ Sako: „Ne fūra, antrą kartą nesulaužysi.“ Išvis sėdėjau tuomet kaip filme“, – pasakoja Antanas.
Jo teigimu, po vizitų jis tikėjosi, kad bus atlikti papildomi tyrimai, tačiau, kaip pasakoja pats Antanas, to nebuvo.
„Prašiau bent jau galvą kažkur peršviesti, kažką dar padaryti, tačiau gydytojai neištyrė nieko, nešvietė“, – prisimena jis.
Po dviejų mėnesių – atgal į darbą
Antanas pasakoja, kad galiausiai nedarbingumas buvo nutrauktas ir praėjus kiek daugiau nei dviem mėnesiams po sunkios traumos jis vėl išvyko dirbti į Nyderlandus.
„Vienas šeimoje dirbantis esu, reikia būstą išlaikyti, viską. Jau buvau išvykęs atgal į darbą. Jokių pajamų, nieko iš to“, – sako vyras.
Pasak Antano, su viena dokumente nurodyta aplinkybe jis vis dėlto nesutinka – esą pats pacientas prašė nutraukti nedarbingumą ir grįžti į darbą. Vyras pabrėžia, kad pats neprašė nutraukti nedarbingumo – anot jo, gydytoja pati pasakė, jog jo nebegalima tęsti, nes kitos įstaigos gydytojų išvadose nurodyta, kad jo būklė yra gera.
Pasak jo, tuo metu jis net prašė, kad būtų atlikti papildomi tyrimai, o bandydamas išsiaiškinti sveikatos būklę, jis taip pat prašė siuntimų pas kitus specialistus.
„Sakau, galėtų parašyti siuntimus pas gydytoją, neurologą. Gydytoja sako: „Ne, žinok, negalime.“ Sakau: „Jeigu aš noriu viską pasitikrinti, tai ką?“ Ji atsakė, kad kaulai patikrinti, viskas gerai, todėl daugiau nėra ko tikrintis“, – pasakoja Antanas.
Vyro teigimu, po patirtos traumos jo savijauta pastebimai pablogėjo – vyras pradėjo jausti stiprų nuovargį, jam tapo sunkiau susikaupti, taip pat ėmė gerokai dažniau varginti galvos skausmai. Pasak jo, prieš traumą vaistų nuo galvos skausmo prireikdavo itin retai, o dabar per mėnesį jis suvartoja visą jų pakuotę.
Dėl, jo manymu, patirtos žalos Antanas teigia pradėjęs domėtis galimybe gauti kompensaciją ir kreipėsi į teisininkę, siekdamas išsiaiškinti, ar tai dar būtų įmanoma. Būtent tada, pradėjęs rinkti dokumentus, vyras, kaip pats sako, susidūrė su dar viena problema. Jo dokumentuose pirminė gydymo įstaiga traumą įvardijo kaip lengvą.
„Nuvykau į „Sodrą“ reikiamų dokumentų. Ten man pasakė, kad trauma priskirta lengvai. Sakau: „Ką jūs pasakojate? Tokie lūžiai…“ Sėdžiu prieš juos, iš Nyderlandų turiu parsivežtus visus dokumentus, kur atliktos operacijos, visas gydymas, viskas smulkiai aprašyta“, – atskleidžia marijampolietis.
Anot Antano, jam buvo paaiškinta, kad institucijos vadovaujasi gydytojų pateiktais įrašais.
„Mes vadovaujamės tuo, ką gauname iš gydytojų, jų išrašais vadovaujamės. Kadangi yra ši lengva trauma, nepradėjome nei tyrimų, nieko“, – tokį paaiškinimą, anot jo, išgirdo vyras.
Dokumentuose atsirado klaida
Antanas teigia, kad vėliau dar kartą kreipėsi į Rasuolės Klusevičienės Ambulatoriją, prašydamas siuntimų pas specialistus, tačiau, jo pasakojimu, susidūrė su sunkumais.
Vyras teigia, kad visur, kur kreipėsi, jam buvo kartojama ta pati informacija – jo trauma dokumentuose nurodyta kaip lengva. Tačiau, pasak jo, galiausiai situacija pasikeitė. Visai neseniai vyras gavo naują gydymo įstaigos raštą, kuriame trauma buvo perkvalifikuota į sunkią.
Jis pasakoja, kad gydytoja savo ankstesnį įrašą aiškino tuo, jog rėmėsi kitos įstaigos gydytojų išvadomis. Tačiau Antanui iki šiol skaudžiausia tai, kad po tokios traumos, jo teigimu, nebuvo atlikta pakankamai tyrimų, o praėjus vos daugiau nei dviem mėnesiams jis buvo išsiųstas atgal į darbą.
„Nepatikrintos akys po akies nervo sužalojimo. Galvos – niekas neperšvietė. Tiesiog gydytojas pasakė: „Tau viskas gerai“. Jokių papildomų tyrimų, nieko. Išsiuntė į darbą ir tu arba grįši sveikas, gyvas ir toliau dirbsi, arba paliksi galus“, – savo išgyvenimais dalijasi marijampolietis.
Antanas sako, kad skaudžiausia ne tik pati nelaimė, bet ir tai, kas įvyko po jos. Praėjus vos kiek daugiau nei dviem mėnesiams po sunkios traumos, jis turėjo grįžti į darbą, nors pats jautėsi nesaugiai ir prašė papildomai ištirti jo sveikatą.
Vyras iki šiol nesupranta, kaip po tokios traumos gydytoja galėjo nuspręsti, kad jis jau gali grįžti į įprastą gyvenimą, nes, kaip pats pasakoja, nei galva, nei akies nervas nebuvo papildomai ištirti. Dabar jis siekia išsiaiškinti, kodėl jo patirta trauma iš pradžių buvo įvardyta kaip lengva ir kodėl po tokios nelaimės jam teko pačiam ieškoti atsakymų bei pagalbos.
Pirminė gydymo įstaiga situacijos nekomentuoja, vyksta tyrimas
Naujienų portalas kreipėsi į Rasuolės Klusevičienės ambulatoriją, prašydamas pateikti savo poziciją dėl Antano išsakytų teiginių ir paaiškinti susidariusią situaciją.
Įstaiga patvirtino gavusi naujienų portalo tv3.lt užklausą. Ambulatorijos atstovai apie minėtą įvykį komentuoti atsisakė ir pridūrė, kad kol vyksta tyrimas, apie minėtą pacientą komentarų nesuteiks.
Jie taip pat pridūrė, kad pacientas iš gydymo įstaigos išsirašė.
