Tomas L.
Tai vienas neramiausių pastarojo meto Lietuvos saugumo institucijų viešai aptartų scenarijų.
Lietuvos žvalgybos pareigūnai mano, kad Rusija svarsto galimybę panaudoti užgrobtus Ukrainoje pagamintus bepiločius orlaivius provokacijoms Baltijos regione, rugpjūčio 6 dieną sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Kalbama apie vadinamąją „false flag“ – netikros vėliavos – operaciją.
Jos esmė būtų sukurti incidentą taip, kad iš pradžių atrodytų, jog už jo gali stovėti Ukraina.
Ministro teigimu, vienas tokios operacijos tikslų galėtų būti siekis sukelti abejonių NATO viduje ir mažinti paramą Ukrainai.
Tai nėra pranešimas, kad tokia ataka jau nuspręsta ar kad ji neišvengiamai įvyks. Tai Lietuvos žvalgybos vertinama galima provokacijos schema.
Kodėl apie tai kalbama dabar?
Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos dronai, skrisdami Rusijos kryptimi, jau yra nuklydę į kitų valstybių oro erdvę.
Ukraina yra teigusi, kad prie to gali prisidėti Rusijos naudojamos elektroninės kovos priemonės – navigacijos signalų slopinimas ar klaidinimas.
Būtent todėl situacija tampa pavojingesnė informacine prasme: pasirodžius ukrainietiškam dronui NATO valstybės teritorijoje pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kaip ir kodėl jis ten atsirado.
Kremlius Lietuvos ir kitų Baltijos šalių perspėjimus atmeta ir vadina juos bandymu pateisinti militarizaciją prie Rusijos sienų.
Tačiau Lietuva šių vertinimų neignoruoja.
Ir būtent čia prasideda pavojingiausia šiuolaikinio hibridinio konflikto dalis – kartais svarbiausias klausimas gali būti ne tik kas sprogo, bet ir kas iš tikrųjų tai padarė.
