Aidas Užkuraitis
Šildymo sezonui įsibėgėjant daugelis gyventojų ieško būdų sumažinti sąskaitas. Vieni sumažina radiatorių temperatūrą, kiti išvykdami į darbą visiškai išjungia šildymą, tikėdamiesi sutaupyti. Tačiau ar toks sprendimas iš tiesų naudingas? Pasirodo, atsakymas priklauso nuo būsto šildymo sistemos, pastato šiluminės izoliacijos ir laiko, kuriam išvykstama. Kai kuriais atvejais temperatūros sumažinimas gali padėti sutaupyti, tačiau visiškai išjungus šildymą galima susidurti su nemaloniomis pasekmėmis.
Atėjus rudeniui ir prasidėjus šildymo sezonui Lietuvos gyventojai vėl susiduria su kasmetiniu klausimu – kaip išlaikyti namuose šilumą, bet už ją mokėti kuo mažiau?
Vieni stengiasi rečiau atidaryti langus, kiti investuoja į išmaniuosius termostatus, o dalis gyventojų nusprendžia šildymą išjungti kiekvieną kartą išeidami iš namų.
Iš pirmo žvilgsnio toks sprendimas atrodo visiškai logiškas.
Jeigu namuose nieko nėra, kam juos šildyti?
Tačiau šildymo specialistų rekomendacijos rodo, kad vieno universalaus atsakymo nėra.
Daug kas priklauso nuo to, kokiame būste gyvenate ir kokią šildymo sistemą naudojate.
Kodėl temperatūros sumažinimas iš tikrųjų gali padėti sutaupyti?
Norint suprasti, ar verta mažinti šildymą, pirmiausia reikia žinoti, kaip namas praranda šilumą.
Šiluma iš pastato nuolat perduodama į šaltesnę aplinką.
Ji prarandama per sienas, langus, stogą, grindis ir dėl oro apykaitos.
Kuo didesnis temperatūrų skirtumas tarp vidaus ir lauko, tuo intensyviau pastatas paprastai praranda šilumą.
Pavyzdžiui, jeigu lauke yra 0 °C, o namuose palaikoma 22 °C temperatūra, temperatūrų skirtumas siekia 22 laipsnius.
Sumažinus patalpų temperatūrą iki 18 °C, šis skirtumas sumažėja.
Dėl to pastatas per tą laiką gali prarasti mažiau šilumos.
Būtent šiuo principu pagrįstas temperatūros sumažinimas naktį ar išvykstant iš namų.
Tačiau svarbu suprasti, kad sutaupymas priklauso ne vien nuo termostate nustatytos temperatūros.
Didelę reikšmę turi tai, kaip greitai būstas atvėsta ir kiek laiko jame palaikoma žemesnė temperatūra.
Didžiausia klaida – manyti, kad visi namai šyla vienodai
Viename būste sumažinus šildymą temperatūra gali kristi gana greitai.
Kitame net po kelių valandų ji pasikeičia vos vienu laipsniu.
Kodėl?
Atsakymas slypi pastato konstrukcijose.
Gerai apšiltinti namai paprastai lėčiau praranda šilumą.
Jų sienos, langai ir stogas geriau riboja šilumos perdavimą į aplinką.
Tuo metu senesniuose, prasčiau izoliuotuose pastatuose šilumos nuostoliai gali būti gerokai didesni.
Todėl temperatūros sumažinimo poveikis skirtinguose būstuose gali labai skirtis.
Svarbi ir pastato šiluminė masė.
Mūrinės sienos, betoninės perdangos ir grindys gali sukaupti nemažai šilumos.
Tokie pastatai paprastai ne tik lėčiau atvėsta, bet ir ilgiau įšyla.
Dėl to šildymo valdymas turėtų būti pritaikytas konkretaus namo savybėms.
Ar tiesa, kad vėl įšildyti namą kainuoja daugiau, nei sutaupoma?
Tai vienas dažniausiai kartojamų teiginių apie šildymo taupymą.
Kartais sakoma, kad sumažinus temperatūrą šildymo sistema vėliau turės dirbti taip intensyviai, jog visas sutaupymas išnyks.
Tačiau tradicinėse šildymo sistemose toks paaiškinimas dažnai būna klaidingas.
Jeigu namuose tam tikrą laiką palaikoma žemesnė temperatūra, pastatas paprastai praranda mažiau šilumos.
Vėliau šildymo sistema turi grąžinti temperatūrą į įprastą lygį, tačiau tai savaime nereiškia, kad sunaudojama daugiau energijos, nei būtų sunaudota visą laiką palaikant aukštesnę temperatūrą.
Vis dėlto yra svarbi išimtis.
Kai kurios šildymo sistemos, ypač šilumos siurbliai, efektyviausiai veikia palaikydamos gana pastovią temperatūrą.
Jeigu temperatūra smarkiai sumažinama, o vėliau ją reikia greitai pakelti, sistema gali pradėti veikti mažiau efektyviu režimu.
Todėl šilumos siurblių savininkams dažnai rekomenduojama vengti didelių ir staigių temperatūros svyravimų.
Turite šilumos siurblį? Čia galioja kitokia taisyklė
Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau individualių namų šildomi šilumos siurbliais.
Ypač populiarūs oras–vanduo ir oras–oras įrenginiai.
Jų veikimo principas skiriasi nuo tradicinių elektrinių šildytuvų ar dujinių katilų.
Šilumos siurbliai perkelia šilumą iš aplinkos į patalpas, todėl tinkamomis sąlygomis gali perduoti daugiau šiluminės energijos, nei sunaudoja elektros energijos.
Tačiau jų efektyvumas priklauso nuo darbo sąlygų.
Pavyzdžiui, oras–vanduo šilumos siurblys dažnai efektyviau dirba tada, kai šildymo sistemai nereikia labai aukštos vandens temperatūros.
Jeigu namas stipriai atvėsta ir reikia greitai jį prišildyti, gali prireikti aukštesnės šildymo vandens temperatūros.
Tai gali sumažinti sistemos efektyvumą.
Kai kuriuose įrenginiuose taip pat gali įsijungti papildomas elektrinis šildytuvas.
Tokiais atvejais didelis temperatūros sumažinimas gali neduoti laukiamo ekonominio rezultato.
Todėl šilumos siurblio savininkams geriausia vadovautis konkretaus įrenginio gamintojo rekomendacijomis.
Dažnai tinkamesnis sprendimas yra nedidelis temperatūros sumažinimas, o ne visiškas šildymo išjungimas.
Grindinis šildymas: kodėl nereikėtų skubėti sukinėti termostato?
Grindinis šildymas pasižymi viena svarbia savybe – didele šilumine inercija.
Tai ypač būdinga sistemoms, kuriose vamzdžiai įrengti storame betoninių grindų sluoksnyje.
Tokios grindys gali ilgai kaupti šilumą.
Dėl to sumažinus termostato temperatūrą kambarys nebūtinai iš karto pradės vėsti.
Lygiai taip pat grįžus namo ir padidinus nustatytą temperatūrą, patalpos gali šilti gana lėtai.
Todėl žmonėms, turintiems grindinį šildymą, ne visada naudinga kasdien kelis kartus smarkiai keisti temperatūrą.
Kai kuriais atvejais geriau palaikyti gana stabilų režimą.
Ypač jeigu grindinis šildymas veikia kartu su šilumos siurbliu.
Tačiau lengvesnės konstrukcijos grindinio šildymo sistemos gali reaguoti greičiau.
Todėl svarbu atsižvelgti į konkrečią įrangą.
Išvykstate į darbą aštuonioms valandoms: ką geriausia daryti?
Tai viena dažniausių situacijų.
Ryte visi šeimos nariai išeina iš namų, o grįžta tik vakare.
Ar verta tuo metu sumažinti šildymą?
Jeigu būstas šildomas įprastais radiatoriais ir temperatūra gali būti lengvai reguliuojama, nedidelis jos sumažinimas gali padėti sumažinti šilumos sąnaudas.
Tačiau nereikėtų automatiškai išjungti visų radiatorių.
Ypač jei lauke šalta, būstas prastai izoliuotas arba yra drėgmės problemų.
Šilumos siurblių ir didelės inercijos grindinio šildymo sistemose dažnai tinkamesnis mažesnis temperatūros pokytis.
Svarbu ir tai, kad kai kuriuose daugiabučiuose individualus radiatorių reguliavimas ne visada tiesiogiai ar proporcingai sumažina konkretaus buto sąskaitą.
Tai priklauso nuo šilumos apskaitos ir paskirstymo sistemos.
Todėl prieš keičiant šildymo režimą verta suprasti, kaip apskaičiuojamos išlaidos konkrečiame name.
Viena nematoma problema gali atsirasti atšaldžius kambarius
Taupant šildymą svarbu nepamiršti patalpų drėgmės.
Šaltuoju metų laiku namuose nuolat susidaro vandens garų.
Jie išsiskiria gaminant maistą, maudantis, džiovinant skalbinius ir net kvėpuojant.
Jeigu patalpos stipriai atvėsinamos, o drėgmės kiekis ore nesumažėja, santykinė oro drėgmė gali padidėti.
Dėl to ant šaltesnių paviršių lengviau susidaro kondensatas.
Ypač pažeidžiamos vietos prie langų, išorinės sienos ir šaltesni kambarių kampai.
Jeigu tokios sąlygos išlieka ilgai, gali atsirasti pelėsis.
Todėl visiškai išjungti šildymą drėgnose ir prastai vėdinamose patalpose gali būti neprotinga.
Šildymo taupymas neturėtų būti vykdomas patalpų mikroklimato sąskaita.
Kodėl per šaltas miegamasis ne visada yra geras sprendimas?
Daugeliui žmonių geriau miegasi vėsesnėje aplinkoje.
Tačiau tai nereiškia, kad miegamasis turi būti kuo šaltesnis.
Tinkama temperatūra priklauso nuo individualių poreikių, sveikatos būklės, patalynės ir kitų aplinkybių.
Pernelyg šaltoje patalpoje gali būti sunku palaikyti komfortą.
Be to, jeigu sienos ar langų paviršiai stipriai atvėsta, gali padidėti kondensacijos rizika.
Todėl svarbu ne tik sumažinti temperatūrą, bet ir užtikrinti tinkamą vėdinimą.
Jeigu rytais langai nuolat šlapi, o kambario kampuose atsiranda drėgmės, verta įvertinti visą patalpų mikroklimatą.
Išvykstate savaitgaliui: ar galima šildymą sumažinti daugiau?
Jeigu namai paliekami kelioms dienoms, žemesnės temperatūros palaikymas gali padėti sumažinti šildymo sąnaudas.
Tačiau visiškai išjungti šildymą šaltuoju metų laiku dažnai nėra saugu.
Viena priežasčių – vandentiekio ir šildymo sistemos užšalimo rizika.
Kai kuriose namo vietose vamzdžiai gali būti įrengti prie išorinių sienų, nešildomose patalpose ar kitose šalčiui jautriose zonose.
Jeigu temperatūra nukrinta per žemai, gali kilti rimtų problemų.
Todėl išvykstant ilgesniam laikui svarbu palaikyti saugią minimalią temperatūrą.
Ji priklauso nuo pastato konstrukcijos, inžinerinių sistemų ir lauko oro sąlygų.
Vieno universalaus skaičiaus, kuris garantuotų visų namų apsaugą nuo užšalimo, nėra.
Kai kurios šildymo sistemos turi specialų apsaugos nuo užšalimo režimą.
Tačiau prieš juo pasikliaujant būtina perskaityti įrangos instrukciją ir įsitikinti, kad apsaugomos visos reikalingos namo sistemos.
Ar išmanusis termostatas tikrai padeda sutaupyti?
Išmanieji termostatai tampa vis populiaresni, nes leidžia šildymą valdyti pagal dienotvarkę.
Pavyzdžiui, galima nustatyti, kad darbo valandomis temperatūra būtų šiek tiek mažesnė, o prieš grįžtant namo sistema pradėtų palaikyti įprastą komforto režimą.
Kai kurie įrenginiai leidžia šildymą reguliuoti nuotoliniu būdu.
Tačiau vien išmanaus termostato įsigijimas negarantuoja mažesnių sąskaitų.
Svarbu, ar jis suderinamas su šildymo sistema ir ar tinkamai sukonfigūruotas.
Jeigu nustatymai netinkami, šildymas gali veikti neefektyviai.
Todėl prieš perkant tokį įrenginį verta įvertinti konkrečios sistemos galimybes.
Kiek galima sutaupyti sumažinus temperatūrą vienu laipsniu?
Internete dažnai kartojama, kad sumažinus patalpų temperatūrą vienu laipsniu galima sutaupyti tam tikrą procentą šildymo išlaidų.
Tačiau tokie skaičiai tėra apytikriai.
Tikrasis sutaupymas priklauso nuo lauko temperatūros, pastato šiluminės izoliacijos, vėdinimo, šildymo sistemos ir to, kiek laiko palaikoma žemesnė temperatūra.
Pavyzdžiui, gerai apšiltintame name trumpam sumažinus termostato nustatymą, faktinė kambario temperatūra gali beveik nepasikeisti.
Todėl ir sutaupymas gali būti nedidelis.
Tuo metu prasčiau izoliuotame pastate temperatūra gali kristi greičiau, tačiau vėliau patalpas reikės vėl sušildyti.
Svarbu vertinti ne vienos dienos, o ilgesnio laikotarpio energijos sąnaudas.
Penkios klaidos, dėl kurių šildymo taupymas gali neduoti rezultato
Pirmoji klaida – visiškai išjungti šildymą per šalčius. Tai gali sukelti vamzdžių užšalimo ar patalpų drėgmės problemų.
Antroji klaida – nuolat smarkiai keisti temperatūrą. Kai kuriose sistemose, ypač naudojant šilumos siurblius ar didelės inercijos grindinį šildymą, toks valdymas gali sumažinti efektyvumą.
Trečioji klaida – ignoruoti vėdinimą. Taupant šilumą negalima visiškai atsisakyti oro apykaitos.
Ketvirtoji klaida – uždengti radiatorius. Storos užuolaidos ar baldai gali trukdyti šilumai tinkamai pasiskirstyti patalpoje.
Penktoji klaida – vertinti tik termostato skaičių. Tikrosios sąnaudos priklauso nuo daugelio veiksnių, todėl svarbu stebėti energijos suvartojimą.
Ką verta daryti, jeigu norite mažesnių sąskaitų?
Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kokio tipo šildymo sistema įrengta jūsų namuose.
Jeigu naudojate dujinį katilą ar tradicinę radiatorių sistemą, verta išbandyti nedidelį temperatūros sumažinimą tuo metu, kai namuose nieko nėra.
Jeigu namai šildomi šilumos siurbliu, pirmiausia reikėtų peržiūrėti gamintojo rekomendacijas.
Naudojant grindinį šildymą, svarbu atsižvelgti į sistemos reakcijos laiką.
Taip pat verta pasirūpinti tinkamu langų ir durų sandarumu, reguliariai prižiūrėti šildymo įrangą ir užtikrinti pakankamą vėdinimą.
Naudinga stebėti energijos suvartojimą panašiomis oro sąlygomis.
Taip lengviau suprasti, ar pasirinktas šildymo režimas iš tiesų padeda taupyti.
Svarbiausia išvada: išjungti šildymą ne visada reiškia sutaupyti daugiau
Šildymo išlaidų mažinimas neturėtų būti grindžiamas vien principu, kad kuo šaltesni namai, tuo mažesnės sąskaitos.
Tinkamai parinktas temperatūros sumažinimas gali sumažinti energijos sąnaudas.
Tačiau pernelyg dideli temperatūros svyravimai kai kuriose šildymo sistemose gali sumažinti efektyvumą ir komfortą.
Be to, per stipriai atšaldžius patalpas gali padidėti drėgmės kaupimosi ir vamzdžių užšalimo rizika.
Todėl geriausias sprendimas dažniausiai yra ne visiškas šildymo išjungimas, o apgalvotas jo reguliavimas. Atsižvelgus į pastato savybes, šildymo sistemos tipą ir šeimos dienotvarkę, galima ieškoti tokio režimo, kuris padėtų mažinti išlaidas nepakenkiant namų komfortui ir saugumui.
