Aidas Užkuraitis
Kauno Vaišvydavos mokykloje kilęs konfliktas, po kurio muzikos mokytoja Ramunė Lukoševičiūtė atsidūrė kaltinamųjų suole, peraugo į gerokai platesnę diskusiją apie tai, kas šiandien vyksta Lietuvos mokyklose. Istorija sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio, o mokytojos pusėn stojo dalis tėvų bei pedagogų.
Ginčas kilo po muzikos pamokos, per kurią, kaip teigia mokytojos gynyba, vienuolikmetis triukšmavo, nevykdė reikalavimų ir necenzūriniais žodžiais įžeidė pedagogę. Mokytoja mokinį paėmė už rankos ir išvedė iš klasės, tačiau vėliau dėl savo veiksmų pati atsidūrė teisme – jai inkriminuojamas fizinio skausmo sukėlimas vaikui.
Tačiau būtent čia prasideda klausimas, dėl kurio dabar verda didžiausios aistros: ką tokioje situacijoje turėjo padaryti mokytoja?
Mokytojos pusėn stojo dalis tėvų
Viešai paskelbus šios istorijos aplinkybes, paaiškėjo, kad pedagogę palaiko dalis Vaišvydavos mokyklos tėvų bendruomenės.
Mokyklos tėvų atstovė Roberta Ažukaitė pasakojo pedagogę pažįstanti ne vienerius metus – pas ją mokosi ir jos pačios vaikai.
Pasak moters, R. Lukoševičiūtė iki šiol buvo žinoma kaip rami, jautri ir su vaikais sutarianti pedagogė. Tėvų atstovė tvirtino anksčiau negirdėjusi apie panašius konfliktus.
Tai savaime neatsako į klausimą, ar konkrečioje situacijoje mokytoja pasielgė teisėtai. Tačiau dalies tėvų reakcija parodė, kad ši istorija mokyklos bendruomenei neatrodo vienareikšmė.
Pedagogai kelia klausimą: ką mokytojui lieka daryti?
Dar garsiau apie bylą prabilo dalis švietimo bendruomenės.
Istorijos mokytojas Algis Bitautas viešai stebėjosi, kad konfliktas apskritai pasiekė teismą. Jo vertinimu, panašūs atvejai pedagogams siunčia nerimą keliantį signalą – sudėtingoje situacijoje mokytojas gali pradėti bijoti apskritai įsikišti.
Pedagogas atkreipė dėmesį, kad mokyklose pasitaiko konfliktų ne tik tarp mokinių. Būna situacijų, kai netinkamas elgesys nukreipiamas ir į mokytojus.
Būtent todėl, jo manymu, turi būti labai aiškiai nustatyta, kokias priemones mokytojas gali taikyti, kai žodiniai perspėjimai nebeveikia.
Vienas klausimas dabar skamba vis garsiau
Įsivaizduokime klasę, kurioje mokosi kelios dešimtys vaikų.
Vienas mokinys trikdo pamoką, neklauso perspėjimų ir įžeidinėja mokytoją. Likę vaikai laukia, kol pamoka galės tęstis.
Ką turi daryti pedagogas?
Palikti visą klasę ir ieškoti administracijos atstovo?
Išvesti likusius mokinius?
Nereaguoti?
Ar tam tikromis aplinkybėmis galima netinkamai besielgiantį vaiką išvesti iš klasės?
Būtent šie klausimai dabar tapo kur kas svarbesni už vienos Kauno mokytojos bylą.
Paaiškėjo dar viena svarbi aplinkybė
Incidento metu pedagogė dirbo su jungtine klase, o mokytojo padėjėjo šalia nebuvo.
Mokyklos tėvų atstovė atkreipė dėmesį, kad kai kurių pagrindinių dalykų pamokose papildomi darbuotojai būna, tačiau muzikos pamokoje tuo metu tokios pagalbos nebuvo.
Po incidento situacija pasikeitė – papildoma pagalba muzikos pamokose jau numatyta.
Tai sukėlė dar vieną diskusiją: ar atsakomybę už sudėtingos situacijos suvaldymą galima palikti tik vienam pedagogui, jeigu klasėje yra vaikų, kuriems reikalingas didesnis individualus dėmesys?
„Kada mokytojos vietoje atsidurs kitas?“
Švietimo bendruomenėje ši byla vertinama ir kaip signalas apie galimą platesnę problemą.
A. Bitautas kelia klausimą, ar tokie atvejai neatbaidys žmonių nuo mokytojo profesijos.
Jo teigimu, pedagogus skaudina ne vien atlyginimų ar darbo krūvio klausimai. Ne mažiau svarbus jausmas, kad susidūrus su agresyviu ar itin nepagarbiu elgesiu mokytojas neturi pakankamai aiškių priemonių situacijai suvaldyti.
Tačiau Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas kartu pabrėžia kitą svarbią aplinkybę – kiekvieną tokią istoriją būtina vertinti individualiai ir išsamiai ištirti.
Tai svarbi riba.
Viešas mokytojos palaikymas negali pakeisti teismo proceso, kaip ir pats kaltinimas dar nereiškia, kad pedagogė yra kalta.
Mokyklos vadovybė neskuba pasirinkti pusės
Vaišvydavos mokyklos vadovybė laikosi atsargesnės pozicijos.
Laikinai direktorės pareigas einanti Deimantė Kudirkienė patvirtino, kad po incidento mokykla kalbėjosi ir su mokytoja, ir su mokinio mama, vaikams buvo suteikta psichologo pagalba, vyko pokalbiai su tėvais.
Pasak direktorės, mokykla atliko veiksmus, numatytus tokiose situacijose.
Vėliau mokinio mama nusprendė kreiptis į teisėsaugą.
Mokyklos vadovė viešai nesprendžia, kuri konflikto pusė teisi. Jos pozicija paprasta – galutinį vertinimą turi pateikti teismas.
Mokytoja mokykloje kol kas toliau dirba.
Vienas dalykas šioje istorijoje dažnai pamirštamas
Viešojoje diskusijoje labai lengva pasirinkti vieną pusę.
Vieniems ši istorija tampa pavyzdžiu, kad mokytojai nebeturi autoriteto.
Kitiems – priminimu, kad vaiko atžvilgiu negalima peržengti nustatytų ribų, nepriklausomai nuo jo elgesio.
Tačiau abu principai gali egzistuoti vienu metu.
Mokinys privalo laikytis mokyklos taisyklių ir gerbti kitus žmones, įskaitant pedagogus.
Mokytojas savo ruožtu privalo pasirinkti teisėtas ir proporcingas priemones konfliktui suvaldyti.
Būtent dėl to šioje byloje toks svarbus teismo vertinimas.
Istorija atvėrė gerokai didesnę Lietuvos mokyklų problemą
Nepriklausomai nuo to, kokį sprendimą priims teismas, Vaišvydavos mokyklos istorija jau iškėlė klausimą, kurio švietimo sistema lengvai apeiti nebegalės.
Pedagogams turi būti visiškai aišku, kaip elgtis situacijoje, kai mokinys ignoruoja reikalavimus, trukdo visos klasės darbui ar elgiasi agresyviai.
Lygiai taip pat tėvai ir vaikai turi žinoti, kur yra mokytojo veiksmų ribos.
Jeigu šios ribos neaiškios, konfliktui įvykus prasideda būtent tai, ką dabar matome Kaune – vieni stoja ginti mokytojo, kiti kalba apie vaiko teises, o galutinį atsakymą tenka ieškoti teismo salėje.
Dabar visų akys krypsta į teismą
Rugsėjo 22-osios posėdis dėl nepilnamečio interesų buvo uždaras. Mokytoja savo kaltės nepripažįsta, o jos advokatas teigia, kad pedagogė psichologiškai išgyvena situaciją itin sunkiai.
Galutinio teismo sprendimo dar nėra.
Todėl šiandien būtų per anksti paskelbti kaltąją ar nekaltąją pusę.
Tačiau visuomenėje kilusi reakcija rodo, kad byla palietė daug jautresnį klausimą nei vienos muzikos pamokos konfliktas.
Jeigu mokinys ignoruoja perspėjimus, trukdo pamoką ir įžeidinėja pedagogą, kokias realias priemones mokytojas turi jam sudrausminti – ir kur tiksliai yra riba, kurios pedagogui peržengti nebegalima?
Būtent atsakymo į šį klausimą dabar laukia ne tik viena Kauno mokykla. Jo reikia visai Lietuvos švietimo sistemai.
