Tomas L.
Ilga sesija prie ekrano dažnai prasideda visai nekaltai. Atsisėdi trumpam, pasižiūri kelias partijas, dar vieną stalą, dar vieną perėjimą, ir nepastebi, kaip praeina dvi ar trys valandos. Tuo metu labiausiai pavargsta ne tik akys. Įsitempia kaklas, sukietėja pečiai, nugara po truputį slysta žemyn, o dėmesys darosi vis sunkesnis.
Tokį nuovargį daugelis nurašo įprastam sėdėjimui. Vis dėlto ilgos sesijos turi savo kainą. Ypač tada, kai žiūrima į ryškų ekraną, mirksima rečiau ir sėdima vienoje padėtyje beveik be pertraukų. Būtent dėl to verta kalbėti ne tik apie žaidimą, bet ir apie kūną.
Kur prasideda ilgesnės sesijos
Kai žmogus žaidžia internete dažniau, jam rūpi ne vien pats žaidimas. Jis nori aiškios aplinkos, patogios naršymo tvarkos ir vietos, kur galima ramiai susigaudyti tarp skirtingų kazino pasirinkimų. Todėl dalis žaidėjų prieš ilgesnę sesiją pasižiūri ir į Uzsieniokazino, nes ten ieško bendro vaizdo apie užsienio kazino pasiūlą ir nori greičiau suprasti, kur bei kaip jiems bus patogiausia žaisti.
Toks pasirinkimas susijęs ir su fiziniu komfortu. Kai mažiau blaškymosi tarp langų ir meniu, mažiau bereikalingos įtampos akims ir kaklui. Ilgose sesijose net ir tokios smulkmenos ima jaustis labai aiškiai.
Akys pavargsta greičiau, nei atrodo
Kompiuterinis regos sindromas, dažnai trumpinamas CVS, atsiranda ne per vieną vakarą. Jis kaupiasi. Akys pradeda sausėti, vaizdas darosi ne toks ryškus, atsiranda noras prisimerkti, o vakaro pabaigoje gali pradėti skaudėti smilkinius. Žaidžiant tai ypač jaučiasi, nes žvilgsnis ilgai laikomas tame pačiame atstume.
Čia padeda labai paprasta taisyklė 20-20-20. Kas 20 minučių reikia 20 sekundžių pažiūrėti į maždaug 20 pėdų, tai yra apie 6 metrų, atstumą. Tą taisyklę naudoja ir žmonės, kurie prie ekranų praleidžia labai daug laiko. Ji veikia todėl, kad akys bent trumpam išeina iš nuolatinio artimo fokusavimo.
Naudinga prisiminti kelis dalykus:
- Ekranas neturi būti per ryškus vakare.
- Reikia sąmoningai dažniau mirksėti.
- Kas 20 minučių verta nukreipti žvilgsnį tolyn.
- Sausas oras kambaryje akims kenkia labiau.
Šitie dalykai atrodo elementarūs. Bet būtent jų dažniausiai ir trūksta. Žmonės pasikliauja tuo, kad pakaks tiesiog pailsėti po sesijos, nors dalį nuovargio galima sustabdyti dar jam neprasidėjus.
Bloga laikysena atsiranda tyliai
Su nugara vyksta tas pats. Niekas specialiai neatsisėda kreivai. Tiesiog po valandos klubai pasislenka į priekį, galva priartėja prie ekrano, pečiai susispaudžia. Taip susiformuoja poza, kurioje kaklas ir apatinė nugaros dalis nuolat laiko papildomą įtampą.
Dėl to ergonominė kėdė nėra išsigalvojimas. Ji svarbi ne dėl gražaus pavadinimo, o dėl labai paprasto dalyko – kūnas turi gauti atramą ten, kur jos reikia. Reguliuojamas atlošas, tinkamas sėdynės aukštis ir porankiai padeda nesukristi į vieną padėtį. Dar geriau, kai kėdė leidžia šiek tiek judėti, o ne sustingti.
Čia verta trumpai pasitikrinti save:
- Ar pėdos pilnai remiasi į grindis.
- Ar keliai sulenkti patogiu kampu.
- Ar ekranas nėra per žemai.
- Ar pečiai lieka nuleisti, o ne pakelti.
Jei bent du atsakymai neigiami, sesijos pabaigoje kūnas tai primins. Dažniausiai ne iš karto, o kitą rytą.
Kambarys irgi dirba prieš tave arba už tave
Žaidžiant daug lemia ne vien kėdė. Jei šviesa krenta tiesiai į ekraną, akys greičiau pavargsta. Jei kambaryje tamsu, o monitorius labai ryškus, įtampa irgi auga. Jei triukšmas nuolatinis, žmogus nepastebimai dar labiau suspaudžia pečius ir žandikaulį.
Todėl verta pasižiūrėti į visą vietą, o ne tik į vieną baldą. Apie pačią ergonomiką dažnai kalbama plačiau – ji apima ne tik kėdę ar stalą, bet ir apšvietimą, judėjimą, individualų prisitaikymą prie žmogaus. Žaidėjui tai labai tinka. Jei aplinka tvarkinga, kūnas mažiau kovoja su pačia darbo vieta.
Ką verta daryti per ilgą sesiją
Didžiausia klaida – laukti, kol jau pradės skaudėti. Daug geriau įvesti kelis trumpus veiksmus, kurie neužima beveik laiko, bet labai padeda. Jie nepakeis blogos laikysenos per vieną vakarą, tačiau sumažins apkrovą.
Praktiškai geriausiai veikia toks ritmas:
- Kas 20 minučių atitraukti akis pagal 20-20-20 taisyklę.
- Kas 45-60 minučių atsistoti bent porai minučių.
- Kartą per valandą pasukti pečius ir pajudinti kaklą.
- Nepalikti telefono žemai ant kelių tarp partijų.
Svarbu ir tai, kad pertrauka turi būti tikra. Ne perėjimas nuo vieno ekrano prie kito. Jei žmogus atsistoja, nueina iki vandens, trumpai pajuda ir vėl atsisėda, kūnas gauna visai kitą signalą nei tada, kai tiesiog persijungia į telefoną.
Ilga sesija neturi baigtis skausmu
Žaidimas internete savaime nereiškia prastos savijautos. Dažniausiai problema prasideda tada, kai kūnas paliekamas visiškai be dėmesio. Akys dirba be pertraukos, nugara sėdi be atramos, o žmogus tai pastebi tik tada, kai jau per vėlu.
Todėl geriausia strategija labai paprasta. Patogiai susitvarkyti vietą, stebėti ekraną ne per arti, naudoti 20-20-20 taisyklę ir nebijoti trumpai atsistoti net tada, kai atrodo, kad „dar tik kelios minutės“. Būtent tos kelios minutės dažniausiai ir virsta dar viena valanda.
