Indijoje, Vakarų Bengalijos valstijoje, patvirtinti du užsikrėtimo atvejai. Dėl to valdžia ėmėsi griežtų priemonių – karantine buvo izoliuota apie 200 žmonių, turėjusių kontaktą su sergančiaisiais.
Tuo metu kelios Azijos šalys sugriežtino patikrinimus oro uostuose ir atidžiau stebi iš Indijos atvykstančius keleivius.
Pasak Rytų Anglijos universiteto užkrečiamųjų ligų eksperto profesoriaus Paulo Hunterio, šį virusą pasienyje aptikti sudėtinga, nes simptomai gali pasireikšti tik po kurio laiko, rašoma www.mirror.co.uk.
Nipos viruso simptomai
Užsikrėtus Nipos virusu, liga dažniausiai prasideda staiga ir primena stiprų gripą. Žmogui pakyla temperatūra, atsiranda bendras silpnumas, galvos ir raumenų skausmai.
Vėliau gali pasireikšti ir rimtesni simptomai – išsivystyti plaučių uždegimas ar kitos kvėpavimo problemos, pasunkėti kvėpavimas.
Kai kuriais atvejais virusas pažeidžia smegenis. Tuomet gali išsivystyti smegenų dangalų ar smegenų uždegimas, pasireiškiantis stipriu galvos skausmu, sąmonės sutrikimais, traukuliais ar net koma.
Pirmieji ligos požymiai dažniausiai atsiranda praėjus 4–21 dienai po užsikrėtimo, tačiau kartais jie gali pasireikšti ir vėliau. Sunkios komplikacijos dažniausiai išsivysto per pirmąsias tris savaites nuo ligos pradžios.
JK sveikatos saugumo agentūros duomenimis, nuo 40 iki 75 procentų užsikrėtusiųjų šiuo virusu neišgyvena. Net ir pasveikusiems žmonėms gali likti ilgalaikių pasekmių – nuolatiniai traukuliai, atminties ar asmenybės pokyčiai.
Retais atvejais virusas organizme gali „pasislėpti“ ir vėl suaktyvėti po kelių mėnesių ar net metų.
Dažniausiai žmonės užsikrečia suvalgę vaisių ar išgėrę sulčių, kurios buvo užterštos užsikrėtusių vaisinių šikšnosparnių seilėmis, šlapimu ar išmatomis.
Virusas gali plisti ir nuo žmogaus žmogui – ypač tada, kai artimai bendraujama su sergančiuoju arba liečiamasi prie jo kūno skysčių, pavyzdžiui, kraujo ar seilių.
Tokie atvejai dažniausiai fiksuojami Indijoje ir Bangladeše. Dažniausiai užsikrečia artimieji ar žmonės, slaugantys sergančius šeimos narius.
Kol kas nėra patvirtinto veiksmingo gydymo nuo Nipaos viruso, taip pat nėra ir plačiai naudojamos vakcinos, kuri apsaugotų nuo šios infekcijos.
Profesorius Paulas Hunteris pabrėžia, kad nors ši liga yra labai pavojinga, tikimybė, jog ji išplis po visą pasaulį, kol kas yra nedidelė.
Pasak jo, virusas gana sunkiai perduodamas nuo žmogaus žmogui – vienas sergantysis paprastai užkrečia mažiau nei vieną kitą asmenį. Tačiau specialistas įspėja, kad atsipalaiduoti nereikėtų, nes virusai gali mutuoti ir tapti labiau užkrečiami.
Be to, ilgas laikotarpis, kol pasireiškia pirmieji simptomai, apsunkina ligos nustatymą oro uostuose ir pasienyje.
Esu Tomas L., nuolatinių tekstų bei straipsnių autorius, kuris semiasi įkvėpimo iš kasdienės gyvenimo patirties ir įvairiausių srities temų. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir nenutrūktai skatinantis galvoti bei mokytis naujo. Tikiuosi, kad Jums patinka mano publikuojami straipsniai ir galėsime Jums jų pasiūlyti vis daugiau. Svarbuzinoti.lt – Vyr. redaktorius Tomas.