Tomas L.
Vaikams skirtos vasaros stovyklos užsienyje – ne tik pramoga, bet ir galimybė išmokti savarankiškumo, susirasti draugų iš įvairių pasaulio kampelių ir pažinti naujas tradicijas. Tačiau bene kiekvieni tėvai svarsto: ar vaikas yra pasiruošęs tokiai patirčiai? Ar atstumas nuo namų nebus per didelis, o investicija – verta rezultato?
Apie Lietuvos ir užsienio stovyklų skirtumus šį kartą kalbamės su garsia nuomonės formuotoja Ieva Voveris, o žinomos užsienio kalbų mokyklos vadovės paprašėme paaiškinti, ką būtina žinoti tėvams, kurie iki šiol sau neatsakė į klausimą: šią vasarą leisti vaikui tobulėti Lietuvoje ar vis tik išbandyti tarptautines galimybes?
Renkasi tik tokias stovyklas, kuriose draudžiami ekranai
Šiuo metu Dubajuje gyvenanti nuomonės formuotoja Ieva Voveris savo tris vaikus yra leidusi į pačias įvairiausias vasaros stovyklas. Jie yra išbandę stovyklas tiek Lietuvoje, tiek Amerikoje.
„Pagrindinis kriterijus, kuriuo vadovaujuosi rinkdama vaikams stovyklas yra tas, kad veiklų metu nebūtų naudojama jokia elektronika, vaikai negalėtų naudotis telefonais, planšetėmis. Teikiu prioritetą stovykloms, kurių metu veiklos organizuojamos lauke“, – pasakoja ji.
Pašnekovė nurodo, kad jos vaikai yra aktyvūs, tad ji stengiasi, kad pasirinktose stovyklose būtų gausu sportinių veiklų, judrių užsiėmimų.
„Man svarbu, kad jie galėtų nevaržomai dūkti, lakstyti, dalyvauti įvairiose komandinėse rungtyse. Skirtingos vandens pramogos, šaudymas iš lankų – veiklos, kurių ieškau rinkdama vaikams stovyklas“, – teigia trijų vaikų mama.
Stovyklos Lietuvoje ir Amerikoje: kokius skirtumus pastebi trijų vaikų mama?
Užsienyje daugybę metų gyvenanti I. Voveris vasaras mėgsta leisti gimtojoje Lietuvoje. Ji teigia, kad čia vasarojant jos vaikai visuomet pramogauja ir stovyklose.
„Lietuvoje stovyklos tikrai yra žymiai pigesnės. Pavyzdžiui, keletą metų vaikus Lietuvoje leidau į savaitės trukmės stovyklą, kurios kaina – apie 340 eurų vienam vaikui. Mano nuomone, tai – „įkandama“ suma. Tačiau esu girdėjusi, kad ir Lietuvoje yra stovyklų, kurios kainuoja daugiau nei 500 Eur už savaitę“, – dalinasi pašnekovė.
Jos atžalos yra išbandžiusios skirtingo tipo stovyklas užsienyje, labiausiai pasiteisinusios – aktyvios sporto stovyklos.
„Tačiau pastebėjau, kad leidžiant vaikus į stovyklą užsienyje reikia užpildyti krūvą įvairiausių dokumentų apie alergijas, gebėjimus ir pan. Viskas vyksta labai griežtai. Pavyzdžiui, mano jauniausiosios dukters į dienos stovyklą drauge su sese ir broliu nepriėmė, nes jai iki leistino amžiaus trūko kelių mėnesių“, – prisimena I. Voveris.
Pašnekovė akcentuoja, kad rinkdama vaikams stovyklą prioritetą teikia paprastiems dalykams: veikloms be išmaniųjų priemonių, sveikam ir subalansuotam maistui, laikui gryname ore. Taip pat, anot jos, labai svarbu, kad atitiktų vaikų amžius ir jie gebėtų komunikuoti viena kalba.
Pagrindiniai kainų skirtumai: kodėl užsienyje brangiau?
UAB „AMES Education“ direktorė Eglė Kesylienė aiškina, kad pagrindinė priežastis, lemianti kainų skirtumą tarp Lietuvos ir užsienio stovyklų dažniausiai yra ta, kad užsienio stovyklos programos kainą sudaro „pilnas“ paketas: mokymo programa, apgyvendinimas, pilnas maitinimas, laisvalaikio veiklos bei ekskursijos, stovyklautojų nuolatinė priežiūra, programos baigimo sertifikatai.
„Užsienio stovyklos brangesnės, juk reikia pasirūpinti skrydžio bilietais, pervežimu, taip pat kainuoja apgyvendinimas, tarptautinio kvalifikuoto personalo dalyvavimas. Tai ir lemia didesnę stovyklos kainą“, – aiškina ekspertė.
Anot jos, Lietuvoje dažniausiai siūlomos dienos stovyklos, o užsienyje jos trunka 2–3 savaites, kurių metu vaikams suteikiamas pilnas maitinimas, apgyvendinimas, turininga laisvalaikio programa ir ekskursijos savaitgaliais.
„Lietuvoje mūsų organizuojama visos dienos stovykla su maitinimu kainuoja nuo 239 Eur iki 259 Eur už 5 dienas. Tuo tarpu užsienyje stovyklas galima įsigyti nuo 950 Eur iki 5000 Eur. Kaina priklauso nuo pačios programos tipo, jos trukmės, lokacijos, organizatorių, sezoniškumo“, – sako pašnekovė.
E. Kesylienė paaiškina, kad Lietuvoje klientai perka „viskas įskaičiuota“ stovyklas. Tačiau planuojant stovyklą užsienyje reikėtų nusimatyti pinigų skrydžio bilietams, draudimui, kišenpinigiams.
Vaiko pasirengimas stovyklai užsienyje: ką svarbu įvertinti?
Užsienio kalbų mokyklos vadovė nurodo, kad svarstantys apie galimybę išleisti vaiką į stovyklą užsienyje turėtų įvertinti atžalos amžių, savarankiškumą bei gebėjimą būti be tėvų. Taip pat, ji pabrėžia, svarbus ir kalbos žinių lygis.
„Vaiko amžius renkantis stovyklą labai svarbus, tačiau reikia suprasti tai, kad visi vaikai skirtingi. Net 17 metų amžiaus jaunuolis gali būti visiškai nepasirengęs užsienio stovyklai. Tačiau pasitaiko ir tokių septynmečių, kurie yra labai drąsūs ir puikai pasirengę pirmosioms patirtims užsienio stovyklose“, – aiškina E. Kesylienė.
Anot pašnekovės, didelis užsienio stovyklų pliusas yra tas, kad jos gali pasiūlyti sprendimus net ir tiems, kurie nori vykti į stovyklą, tačiau dar nedrįsta. Tokiu atveju galima keliauti su grupe ir lydinčiu vadovu arba dalyvauti šeimos programose ir keliauti mokytis kartu su tėvais.
„Taip pat svarbu įsivertinti vaiko pasiruošimą bei emocinę jo būklę: kaip jis jaučiasi būdamas toliau nuo tėvų? Kaip jam sekasi bendrauti su bendraamžiais? Kaip jis įsitraukia į įvairias veiklas? Tačiau, manau, svarbiausias kriterijus renkantis stovyklą užsienyje ar Lietuvoje yra tikslas, dėl kurio vykstama. Ar siekiama ugdyti vaiko savarankiškumą, ar tobulinti kalbą natūralioje aplinkoje, siekiama pažinti pasaulį, pabūti tarptautinėje aplinkoje?“, – savęs paklausti pataria ekspertė.
Vyresniems moksleiviams, prieš pasirenkant vasaros stovyklą, E. Kesylienė pataria išsigryninti potencialias būsimų studijų kryptis, tuomet atostogų metu bus galima jas išbandyti, pabūti užsienio universitetų aplinkoje, bendruomenėje. Tokiu būdu užsienio stovyklos suteiks dar daugiau naudos.
Populiariausios stovyklos: nuo karjeros pažinimo iki kalbų mokymosi
Vasaros stovyklų pasirinkimas šiandien vis labiau atspindi ne tik vaikų pomėgius, bet ir platesnes švietimo bei darbo rinkos tendencijas. Kalbinama ekspertė pastebi, kad populiarėja programos, leidžiančios vaikams iš arti susipažinti su skirtingomis profesijomis ir sritimis. Ypač didelio dėmesio sulaukia stovyklos, susijusios su medicina, sveikatos mokslais ir verslo valdymu. Taip pat stabiliai išlieka populiarios psichologijos, inžinerijos, informacinių technologijų, ekonomikos, finansų bei menų kryptys.
„Vis ryškesnė tampa ir kalbų mokymosi tendencija. Be anglų kalbos vis dažniau domimasi vokiečių ir prancūzų kalbų stovyklomis. Tėvai vis labiau vertina antrosios užsienio kalbos svarbą, o anglų kalba daugeliui vaikų jau tampa natūralia kasdienio gyvenimo dalimi. Be to, keičiasi ir tikslinė auditorija – karjeros pažinimo stovyklos „jaunėja“ ir sėkmingai pritraukia jaunus paayglius“, – patirtimi dalinasi pašnekovė.
Anot jos, dar viena ryški tendencija yra ta, kad didėja susidomėjimas grupinėmis programomis su lydinčiu asmeniu. Tokios stovyklos suteikia daugiau saugumo tiek vaikams, tiek jų tėvams, ypač kai kalbama apie pirmąsias užsienyje vykstančias stovyklas.
Vasaros stovykla: išlaidos ar investicija į vaiko ateitį?
Nors dalis tėvų vasaros stovyklas vertina kaip nemenkas papildomas išlaidas, vis dažniau jos labiau traktuojamos kaip ilgalaikė investicija į vaiko ateitį. Ypač, ekspertės nuomone, tai aktualu kalbant apie karjeros ar tarptautines stovyklas, kurios leidžia ne tik prasmingai praleisti laiką, bet ir geriau pažinti save, savo pomėgius bei galimas profesines kryptis.
„Tokios patirtys gali padėti išvengti brangių klaidų ateityje. Pavyzdžiui, netinkamai pasirinktų studijų ar motyvacijos stokos. Be to, stovyklose vaikai mokosi savarankiškumo, nes tam tikrą laiką praleidžia be tėvų, priima sprendimus ir susiduria su naujomis situacijomis“, – įsitikinusi E. Kesylienė.
Anot jos, vertinant kainą, svarbu žiūrėti plačiau, juk į ją dažniausiai įskaičiuotos ne tik veiklos, bet ir profesionalių vadovų darbas, edukacinės priemonės, įvairios programos bei organizaciniai kaštai. Paskaičiavus vienos dienos kainą, ji dažnai prilygsta ar net yra mažesnė nei įprastos kasdienės išlaidos vaikų užimtumui mieste.
Užsienio stovyklos: kalbiniai įgūdžiai ir kultūrinė patirtis viename
Užsienio vasaros stovyklos išsiskiria tuo, kad jose kalbos mokomasi ne pamokose, o natūralioje kasdienybės aplinkoje. E. Kesylienė aiškina, kad vaikai stovyklų metu nuolat girdi užsienio kalbą ir ją naudoja realiose situacijose: bendraudami su vadovais, dalyvaudami veiklose, valgydami ar keliaudami į ekskursijas. Toks nuolatinis „panirimas“ į kalbinę aplinką padeda greičiau įveikti kalbėjimo baimę ir ugdyti sklandumą, nes kalba tampa ne tikslas, o priemonė bendrauti.
„Ne mažiau svarbi ir kultūrinė patirtis. Tarptautinėse stovyklose vaikai gyvena ir leidžia laiką su bendraamžiais iš skirtingų šalių, susipažįsta su jų kasdienybe, tradicijomis ir pomėgiais. Dalyvavimas bendruose renginiuose, kultūriniuose vakaruose ar kūrybinėse veiklose padeda ugdyti toleranciją, empatiją bei plečia pasaulėžiūrą. Tokia aplinka skatina ne tik bendruomeniškumą, bet ir kūrybiškumą“, – teigia pašnekovė.
Ekspertė nurodo, kad svarbus vaidmuo tenka ir pačiai stovyklos aplinkai. Užsienyje ji dažniausiai yra palaikanti, motyvuojanti ir skatinanti vaikus nebijoti klysti. Net ir nedrąsūs vaikai per trumpą laiką įgauna daugiau pasitikėjimo savimi, pradeda aktyviau įsitraukti į veiklas ir laisviau reikšti savo mintis.
Vasaros stovykla – strateginė investicija į vaiko savarankiškumą ir ateitį
Vasaros stovyklos ne tik suteikia vaikams pramogų, bet ir ugdo svarbiausius įgūdžius: savarankiškumą, pasitikėjimą savimi ir gebėjimą priimti sprendimus naujoje aplinkoje. E. Kesylienė sako, kad susidūrimas su naujais žmonėmis, nepažįstamomis situacijomis ir kasdieniais iššūkiais padeda vaikui išeiti iš komforto zonos, spręsti problemas ir atrasti savo stiprybes. Tokia patirtis ypač svarbi, kai kalbama apie šiuolaikinių moksleivių pasirengimą konkurencinei aplinkai, kurioje vertinamos ne tik akademinės žinios, bet ir socialiniai įgūdžiai, kalbos gebėjimai bei tarptautinė patirtis.
„Apskritai pastebime, kad išleisti vaikus į vasaros stovyklą vėl tampa tradicija, tik tėvai vis dažniau renkasi tokias stovyklas, kuriose šie galėtų ne tik pramogauti. Beveik 80 proc. mūsų klientų renkasi stovyklas užsienyje, kuriose tobulinamos ir įvairios akademinės žinios“, – teigia pašnekovė.
Ji pabrėžia, kad ši tendencija susijusi su holistiniu požiūriu į vaikų ugdymą ir stojimo procesus. Universitetai vis dažniau vertina ne tik pažymių vidurkį, bet ir vaiko asmenybę, patirtį komandiniame darbe, tarptautinę patirtį, savanorystę ir dalyvavimą projektinėse veiklose. Todėl vis daugiau šeimų pradeda strategiškai planuoti vaikų laisvalaikį.
