H. Daktarui – teismo kirtis: bausmės pakeisti nepavyko, teisėjai įvardijo priežastis

Henriko Daktaro bandymas pasiekti, kad laisvės atėmimas iki gyvos galvos būtų pakeistas terminuota bausme, baigėsi nesėkme. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 metų kovo 24 dieną atmetė nuteistojo ir jo gynėjo skundą. Nors teisėjai pripažino pastangas keisti elgesį, jų nepakako palankiam sprendimui priimti.

Šia nutartimi paliktas galioti ankstesnis Kauno apygardos teismo sprendimas. Vasario 18 dieną šis teismas netenkino Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko teikimo pakeisti H. Daktarui paskirtą bausmę. Apskundus nutartį, klausimas buvo nagrinėjamas aukštesnės instancijos teisme, tačiau galutinis rezultatas nepasikeitė.

Teigiamų pokyčių pripažino, tačiau jų neužteko

Nagrinėdamas skundą, Apeliacinis teismas vertino H. Daktaro elgesį bausmės atlikimo metu ir dalyvavimą resocializacijos procese. Byloje pateikti duomenys patvirtino, kad nuteistasis įvykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir stengėsi keisti savo elgesį tinkama linkme.

Vis dėlto teisėjams kilo abejonių dėl šių pokyčių pastovumo. Teismo vertinimu, jie užfiksuoti tik pastaruoju metu, todėl dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie tvirtą ir ilgalaikę pažangą.

Vien dalyvavimas numatytose veiklose palankaus sprendimo neužtikrino.

Dėmesio sulaukė požiūris į nusikaltimus

Sprendime reikšmės turėjo ir tai, kaip H. Daktaras vertina savo nusikalstamą elgesį bei nukentėjusiesiems sukeltus padarinius. Teismas jo poziciją apibūdino kaip dviprasmišką: kartu su išreiškiamu gailėjimusi išliko ir abejonės teismo nuosprendžiu.

Taip pat atsižvelgta į pasitaikančias impulsyvaus elgesio apraiškas. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija nenustatė pakankamo pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad atlikęs terminuotą bausmę H. Daktaras savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais.

Vertino ir galimą grėsmę visuomenei

Anksčiau klausimą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas atkreipė dėmesį į rizikos vertinimo rezultatus. Kalėjimo aplinkoje nuteistojo keliama grėsmė buvo įvertinta kaip žema, tačiau gyvenant laisvėje ji, specialistų vertinimu, padidėtų iki vidutinės.

Teismas taip pat įvertino ankstesnius teistumus, smurtinio elgesio istoriją, nusikalstamų veikų sunkėjimą ir ankstesnius probacijos bei lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimus. Šios aplinkybės buvo svarbios sprendžiant, ar nuteistojo keliama rizika yra pakankamai sumažėjusi.

Atskirai aptartas ir žalos atlyginimas. Nors priteistos žalos buvo atlygintos, teismas pažymėjo, kad didžioji jų dalis išieškota priverstine tvarka.

Kalėjime praleistų metų savaime nepakanka

Galimybė kreiptis dėl bausmės pakeitimo atsiranda atlikus ne mažiau kaip 20 metų laisvės atėmimo bausmės. Tačiau šis laikotarpis yra tik viena iš sąlygų, leidžiančių svarstyti tokį klausimą.

Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį, bausmės poveikį, nusikalstamo elgesio ateityje riziką ir žalos atlyginimą. Šiame procese buvo sprendžiama dėl galimybės nustatyti terminuotą bausmę – patenkinus teikimą, tai savaime nebūtų reiškę H. Daktaro paleidimo į laisvę tą pačią dieną.

Kovo 24 dienos nutartis įsiteisėjo jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama. Šiuo sprendimu H. Daktarui paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos paliktas nepakeistas.