Aidas Užkuraitis
Iki naujojo šildymo sezono liko vis mažiau laiko, o energetikos rinkoje daugėja gyventojams nepalankių ženklų.
Biokuras brangsta, gamtinių dujų kainos išlieka svarbiu rizikos veiksniu, o ekspertai jau skaičiuoja, kiek visa tai gali atsispindėti sąskaitose.
Skaičiai nėra maži.
Optimistiniu scenarijumi šildymo sezonas gali būti maždaug 20 proc. brangesnis, tačiau ekonomistai neatmeta ir maždaug 30 proc. pabrangimo.
Ir yra miestų, kuriuose situacija gali būti ypač juntama.
Pirmieji skaičiai jau matomi
Tai nėra vien prognozės apie tai, kas galėtų nutikti žiemą.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina Lietuvoje siekia 8,07 ct/kWh be PVM.
Prieš metus tuo pačiu metu ji siekė 6,33 ct/kWh.
Skirtumas – net 27,49 procento.
Tiesa, rugsėjo kaina yra šiek tiek mažesnė nei rugpjūtį.
Tačiau palyginimas su praėjusiais metais rodo, kad į naująjį sezoną Lietuva įžengia gerokai aukštesniu kainų lygiu.
Didžiausia problema – biokuras
Viena svarbiausių šio kainų šuolio priežasčių yra biokuras.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, vien per mėnesį jo kainų vidurkis padidėjo 5,4 proc.
Dar iškalbingesnis palyginimas su praėjusiais metais.
Rugsėjo pirmąją savaitę biokuro kaina siekė 30,4 euro už megavatvalandę ir buvo daugiau nei 54 proc. didesnė nei praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje.
Tai itin svarbu Lietuvai, nes biokuras naudojamas didelėje dalyje centralizuoto šildymo sistemų.
Štai kur prasideda nemaloni matematika
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius skaičiuoja, kad kuro pabrangimas galėtų prie šilumos kainos pridėti maždaug 1–2 centus už kilovatvalandę.
Iš pirmo žvilgsnio skaičius nėra didelis.
Tačiau procentinis poveikis skirtinguose miestuose gali būti labai nevienodas.
Jeigu mieste šiluma jau dabar kainuoja 12–13 ct/kWh, papildomi 2 centai reikštų maždaug 10–15 proc. padidėjimą.
Visai kita situacija ten, kur šiluma iki šiol buvo palyginti pigi.
Jeigu jos kaina siekia apie 6 ct/kWh, tie patys papildomi 2 centai reikštų jau maždaug 20–25 proc. šuolį.
Vilnius, Kaunas ir Klaipėda gali pajusti didelį procentinį pokytį
Būtent dėl šios priežasties paradoksali situacija gali susidaryti didžiuosiuose miestuose.
V. Lukoševičius tarp vietų, kur procentinis kainų padidėjimas gali būti labiau juntamas, mini Vilnių, Kauną ir Klaipėdą bei kitus didesnius ir vidutinio dydžio miestus.
Taip pat minimos Utena, Tauragė ir Mažeikiai.
Tačiau čia yra svarbi detalė.
Tai nebūtinai reiškia, kad šiuose miestuose bus pačios didžiausios sąskaitos Lietuvoje.
Kai kuriuose jų šilumos kaina iki šiol buvo santykinai maža, todėl net ir po didesnio procentinio šuolio ji gali išlikti tarp mažesnių.
O štai kai kur sąskaitos ir taip didelės
Visai kitokia padėtis mažesnėse savivaldybėse.
Tarp tokių vietų ekspertas išskyrė Biržus, Lazdijus ir Trakus.
Čia šilumos kaina jau dabar yra aukštesnė.
Todėl procentinis jos augimas gali būti mažesnis nei didžiuosiuose miestuose, tačiau galutinės sąskaitos vis tiek gali likti vienos didžiausių.
Taigi šią žiemą gali susidaryti gana neįprasta situacija.
Vienuose miestuose gyventojus nustebins kainos augimo procentas, kituose – pati galutinė suma.
Ekonomistas neatmeta 30 proc. scenarijaus
Dar griežčiau situaciją vertina ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Jo skaičiavimais, optimistiniu scenarijumi visas šildymo sezonas galėtų būti maždaug 20 proc. brangesnis.
Tačiau realiu jis vadina ir maždaug 30 proc. pabrangimo scenarijų.
Tai ypač jautru todėl, kad ir ankstesnis šildymo sezonas gyventojams buvo brangus.
Jeigu prie jau padidėjusių išlaidų prisidėtų dar vienas didelis kainų šuolis, poveikį pajustų ne tik mažiausias pajamas gaunantys žmonės.
Spaudimas galėtų didėti ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams.
Pavojingiausias laikas – žiemos pradžia
Ekspertai daug dėmesio skiria tam, kas energetikos rinkoje gali vykti metų pabaigoje.
A. Izgorodino vertinimu, gruodį ir sausį Europos dujų kainos, priklausomai nuo rinkos situacijos ir saugyklų užpildymo, galėtų dar padidėti.
Tai yra rizikos scenarijus, o ne garantuota prognozė.
Tačiau gamtinių dujų kainos netiesiogiai veikia ir kito kuro rinką.
Todėl energetikos rinkoje viena problema gali paskui save tempti kitą.
Ar valstybė galėtų sumažinti smūgį gyventojams?
Politikai jau diskutuoja apie galimus sprendimus.
Vienas jų – lengvatinio PVM šildymui klausimas.
Kitas – didesnės kompensacijos mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams.
Tačiau kol kas tai yra politinių diskusijų objektas, todėl gyventojams nereikėtų planuoti savo išlaidų taip, tarsi konkreti lengvata jau būtų garantuota.
Valstybė taip pat ieško būdų padidinti biokuro pasiūlą.
Numatyta rinkai papildomai pateikti iki 125 tūkst. kubinių metrų biokuro iš miško kirtimo liekanų.
Vis dėlto šilumos sektoriaus atstovai perspėja, kad tokio kiekio gali nepakakti reikšmingai pakeisti visos rinkos kainų.
Tačiau yra vienas dalykas, kurio šiandien niekas nežino
Net žinant kuro kainas neįmanoma tiksliai pasakyti, kokią sąskaitą konkretus žmogus gaus sausį ar vasarį.
Priežastis paprasta – oras.
Šildymo sąskaitą lemia ne tik vienos kilovatvalandės kaina, bet ir tai, kiek šilumos pastatas sunaudoja.
Jeigu žiema bus švelnesnė, mažesnis energijos suvartojimas gali sušvelninti kainų augimą.
Jeigu pasikartotų ilgas šaltas laikotarpis, poveikis sąskaitoms būtų gerokai didesnis.
Svarbus ir pats būstas – renovuoto bei seno, energiškai neefektyvaus daugiabučio gyventojų sąskaitos gali skirtis labai smarkiai.
Žiema gali tapti rimtu išbandymu
Taigi 30 proc. didesnė sąskaita šiandien dar nėra garantuotas faktas.
Tai vienas ekspertų vertinamų scenarijų.
Tačiau oficialūs duomenys jau siunčia aiškų signalą – į naująjį šildymo sezoną Lietuva ateina su gerokai pabrangusia šiluma ir biokuru.
Didžiuosiuose miestuose gali būti itin juntamas procentinis kainos šuolis, o dalyje mažesnių savivaldybių problema kita – šildymas ten jau dabar kainuoja brangiai.
Galutinis atsakymas, kiek teks mokėti gyventojams, paaiškės tik prasidėjus šildymo sezonui.
O daug ką nulems tai, kokią žiemą šiemet atneš gamta.
