Tomas L.
Atsakymai pasiskirstė nevienodai. Vieni tikino sąmoningai ribojantys informaciją, kiti aiškino, kad išties sunku pasitikėti šiandien pasiekiama informacija, o treti pažymėjo turintys strategiją, kaip įsitikinti, kad vartojamas turinys yra patikimas. Kai kurių gyventojų komentaruose pasimatė ir tam tikras abejingumas, kuris gali tapti silpnąja grandimi kovojant su melagienomis. Viena sutikta pašnekovė atvirai pripažino, kad renkasi paprasčiausią kelią – atsiribojimą.
„Oi, žinokit, labai nesidomiu. Realiai stengiuosi kuo mažiau, ypatingai socialiniuose tinkluose, skaityti informaciją“, – sakė sutikta praeivė. Toks požiūris gali rodyti ne tik nuovargį nuo informacijos srauto, bet ir tam tikrą nepasitikėjimą pačia medijų aplinka.
Visai kitos nuotaikos atsispindi tų gretose, kurie savo informacinę erdvę kuria itin selektyviai. Vienas kalbintas vyras pabrėžė šaltinių svarbą ir sąmoningą turinio filtravimą: „Pirmiausia pagal šaltinius. Žinau, kuo pasitikiu, kokiais žmonėmis pasitikiu, kokiomis žiniasklaidos ir informavimo priemonėmis pasitikiu. Tai mano visas socialinių tinklų srautas yra atrinktas pagal tai.“ Jo manymu, šis būdas leidžia išvengti abejotinų žinių dar prieš joms patenkant į akiratį.
Dalis vilniečių akcentuoja kritinį mastymą. Viena moteris teigė ne tik nepasitikinti didžiąja dalimi informacijos, bet ir sąmoningai ją analizuojanti: „Tikrai nepasitikiu dauguma informacijos, labai analizuoju ir svarstau, kas gali būti tiesa ir kas gali būti netiesa.“ Moteris taip pat pridūrė, kad remiasi skirtingais informacijos šaltiniais ir nuolat bando atsirinkti, „kas yra realu, kas nerealu“, nes puikiai supranta melagienų keliamą pavojų.
Visgi tikrai ne visi skiria tiek dėmesio ir laiko informacijos tikrinimui. Vienas pašnekovas pripažino, kad nors ir suvokia galimą riziką, realiai nesiima jokių veiksmų: „Aš paskaitau ten, ten, visur…“ Paklaustas, ar nebijo, kad gali perskaityti melagingą informaciją ir ja patikėti, šis atsakė: „Gal ir reikia [tikrinti], bet aš nekreipiu dėmesio.“ Tai rodo, kad daliai visuomenės informacijos patikimumas vis dar nėra prioritetas.
Tuo metu kiti tikino besirenkantys patikimų institucijų šaltinius. Vienas kalbintas vyras sakė skaitantis bibliotekų rengiamą informaciją, valstybinių institucijų suvestines, taip pat atsargiai peržiūri ir žiniasklaidą.
„[Informaciją] semiuosi iš Mažvydo bibliotekos sudaromos informacijos, iš Seimo kanceliarijos sudaromos informacijos tam tikrų nuorodų, žinoma, šiek tiek pasižiūriu „Delfi“, galbūt vieną, kitą portalą, ir, žinoma, televizijos truputėlį, nes labai daug nežiūriu. Tai daugmaž mano pagrindiniai kanalai – suvestinės tų instuticijų, kuriomis aš pasitikiu“, – pabrėžė jis.
Įdomu tai, kad dalis vilniečių informacijos tikrinimą grindžia ne tik medijomis, bet ir socialiniais ryšiais. Viena sutikta pašnekovė pasakojo, kad pasitelkia turimus kontaktus užsienio šalyse.
„Manau, geriausiai gelbsti žmonių ratas, jeigu turi daugiau kolegų, turi daug užsieniečių pažįstamų, studijų dėka ir panašiai, tai tiesiog gali patikrinti, ką tu skaitai, ir paklausti to žmogaus, kuris ten gyvena, kokia yra ta realybė, ką vietiniai žmonės šneka. Tai toks, sakyčiau, mano pasitikslinimas yra žmogiškasis faktorius“, – svarstė ji.
Dar vienas dažnas metodas – skirtingų pozicijų palyginimas. Vienas vyras teigė, kad, ypač kalbant apie geopolitines temas, sąmoningai skaito skirtingų „stovyklų“ pateikiamą informaciją: „Jeigu apie karą, tai paskaitysi vienoje stovykloje, ką rašo, paskaitysi kitoje, ką rašo. Tada priklausomai ir šaltiniai – kokiu „Respublikos“ portalu nebūtinai pasitikėsi, LRT bus priešinga, turbūt, nuomonė, ir tada bandysi savo nuomonę susidėlioti.“ Tai rodo bandymą išvengti vienpusio naratyvo ir susikurti savarankišką vertinimą.
Tad nors dalis gyventojų tikina sąmoningai filtruojantys turinį, tikrinantys šaltinius ar besiremiantys platesniu kontekstu, kiti vis dar pasikliauja atsitiktinumu arba apskritai nesigilina į informacijos patikimumą. Tai rodo ne tik skirtingus informacinio raštingumo lygius, bet ir platesnę problemą – nors dezinformacijos grėsmė suvokiama, ne visada imamasi aktyvių veiksmų jai atpažinti.
