Aidas Užkuraitis
Jau greitai visi nauji pastatai privalės būti visiškai netaršūs. Tačiau kaip naujus reikalavimus vertina nekilnojamojo turto atstovai ir ką tokie pakeitimai apskritai reikš visiems gyventojams?
Iš gyventojų pusės buvo galima pastebėti nuogąstavimų, kad pagal naujus reikalavimus visiškai netaršiuose pastatuose negalės būti įrengti jokie dujiniai katilai. Gyventojams taip pat iškilo klausimas: ar tokiuose pastatuose galės likti tradiciniai katilai, kai kūrėnimui naudojamos malkos, granulės – kitaip tariant, produktai, kurie sudaryti iš biomasės? Ar naujuose pastatuose bus galima ir toliau įrengti tokius katilus?
M.Statulevičius: Būtent tvarka, kuri bus rengiama po įstatymo priėmimo, į tokius klausimus ir atsakys. Įstatymo tikslas yra ne tik tas, kad namas būtų sandarus ir šiltas, nesvarbu, ar tai daugiabutis, ar individualus namas, kūrenamas malkomis, biokuru ar naudojant šilumos siurblį.
Tikslas yra tas, kad pastatas neišskirtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Vadinasi, taikiklyje yra išskyrimas, emisija. Reikės skaičiuoti, kokią emisiją išskiria malkos, briketai ir panašiai. Matyt, jeigu tai patenka į taršos sąvoką, to būti negalės, o jeigu nepatenka, arba emisija yra labai maža, tai turbūt kažkokia dalimi bus leidžiama, bet aš tikrai nesu specialistas ir nesu prisidėjęs prie šios tvarkos rengimo, tai atsakyti turės Aplinkos ministerija.
Tikėtina, kad bus remiamasi ir gerąja užsienio šalių praktika. Galbūt per šį laikotarpį atsiras ir tam tikrų inžinerinių bei technologinių sprendimų poreikis, dėl to šiam įgyvendinimui ir duoti keleri metai į priekį.
Pamatysime, koks garvežys bus viešasis sektorius, kaip jiems seksis suvaldyti kaštus. Viešuosius objektus stato ne tik valstybė, juos stato verslas. Skelbiami konkursai, keliami reikalavimai ir panašiai. Pamatysime, jeigu verslas atlieps tuos reikalavimus ir viešajam sektoriui pavyks suvaldyti kaštus, tuomet, matyt, ir privatus sektorius, kuris papildomai įtraukia būsto dedamąją, galės tai suvaldyti ir įgyvendinti. Tada bus atsakyta į klausimus dėl visų pirminių energijos šaltinių – kurie gali būti naudojami, o kurie turbūt bus draudžiami.
Ar sutiktumėte, kad nebūtų racionalu visiškai atsisakyti tradicinio katilo ir namų šildymo malkomis ar granulėmis?
M. Statulevičius: Matyt, turi būti įvertinama visuma. Daugiabučiams miestuose turbūt taikomi vienoki šildymo reikalavimai, kur ir sutelkta didžioji masė. Prisiminkime, kad pastatai Europoje sunaudoja 40 proc. energijos, tad tai yra didelis šaltinis, į kurį taikomasi, tačiau individuali statyba, sodybos, kaimiškose vietovėse esantys namai – tai visai kas kita.
Tikėtis, kad jie dabar visi pultų keisti šildymo būdą, nerealu. Arba valstybė tuomet turėtų tai finansuoti ir kompensuoti pereinamuoju laikotarpiu, arba leisti naudoti šias priemones tam tikromis sąlygomis – pavyzdžiui, įrengiant filtrus, apribojant galingumus ir panašiai. Kaip ir sakiau, diskusija dar labai ankstyva, todėl atsakyti tikrai yra labai sunku.
Židiniai ir krosnelės – kaip papildomas sprendimas
Kaip anksčiau sakė Aplinkos ministerijos atstovai, malkos yra priskiriamos atsinaujinantiems energijos ištekliams ir nėra iškastinis kuras.
„Vis dėlto jomis kūrenami židiniai ir krosnelės nėra pakankamai efektyvūs, kad pastatas atitiktų visai netaršiam pastatui keliamus reikalavimus.
<…> Nėra draudžiama židinių ar krosnelių įrengti kaip dekoratyvinio elemento arba naudoti juos kaip rezervinį (laikiną) šilumos šaltinį“, – tąkart sakė ministerijos atstovai.
Primenama, kad 2028 m. sausio 1 d. visai netaršių pastatų reikalavimas bus taikomas naujiems valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų bei įmonių pastatams, o nuo 2030 m. – visiems naujiems pastatams.
Tuo metu jau pastatytų individualių namų savininkams ministerija siunčia raminančią žinią.
„Individualiems namams, kurie turi galiojantį pastatų energinio naudingumo sertifikatą, statybos įstatymo pakeitimas įtakos neturi“, – teigiama komentare.
