Tomas L.
Antradienio rytą Seimo posėdyje prezidentas Gitanas Nausėda skaito antrąjį metinį pranešimą Prezidento antrojoje kadencijoje.
Kaip įtvirtinta Konstitucijos 84 straipsnyje, Prezidentas metiniame pranešime apžvelgs padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką.
Valstybės vadovai metinius pranešimus tradiciškai skaito Seimo pavasario sesijos metu.
Kritika dėl duomenų iš Registrų centro vagystės
G.Nausėda vardijo prieš Lietuvą vykdomus priešiškus veiksmus.
„Matome prieš Lietuvą nukreiptą neteisėtą migraciją. Matome kontrabandininkų balionus. Matome teroro ir diversijos aktus. Kasdien matome didžiulį kiekį pykčio, pagiežos, propagandos ir dezinformacijos, kurį socialiniuose tinkluose platina beveidės, bedvasės, netikros paskyros.
Mažiau nei prieš mėnesį – gerokai per vėlai – visi sužinojome apie Registrų centro duomenų vagystę. Kenkėjiška veikla ne tik nebuvo laiku identifikuota ir sustabdyta, bet ir sukėlė dar didesnį pavojų Lietuvos gyventojams dėl pernelyg lėtos valstybės institucijų reakcijos.
Eilinį kartą įsitikinome, kad didžiulės galimybės rinkti, saugoti ir efektyviai panaudoti duomenis reiškia taip pat ir didesnę riziką tų duomenų netekti. Tad išsamus tyrimas, kodėl taip atsitiko, yra reikalingas. Bent jau todėl, kad tai nepasikartotų ateityje“, – sakė valstybės vadovas.
Mindaugas Sinkevičius klausosi kaip svečias
Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius, prieš Prezidento metinį pranešimą Seime žurnalistams pranešęs, jog imsis pats formuoti Vyriausybę, taip pat kiek pavėlavęs nuėjo klausytis Gitano Nausėdos metinio pranešimo.
Tačiau tai darė ne salėje, o iš balkono, kuriame rinkosi ir kiti svečiai: užsienio valstybių ambasadoriai, Aukščiausiojo teismo, prokuratūros, žvalgybos vadovai
Nausėda įspėja apie grėsmes: esame taikinys
Gitanas Nausėda įspėjo apie augančias grėsmes Lietuvai.
„Esame taikinys, į kurį nuolat lekia didesnės ar mažesnės strėlės. Diena iš dienos, metai iš metų, priešiškos jėgos mėgina mūsų budrumą ir atsparumą.
iesioginės karinės grėsmės tampa vis realesnės ir jau pradeda trikdyti taikų Lietuvos žmonių gyvenimą. Tačiau ir jos tėra ledkalnio viršūnė, po kuria slypi dar daugiau iššūkių.
Gyvename laikotarpiu, kai tiesioginės karinės grėsmės tampa vis realesnės ir jau pradeda trikdyti taikų Lietuvos žmonių gyvenimą. Tačiau ir jos tėra ledkalnio viršūnė, po kuria slypi dar daugiau iššūkių. Dažnu atveju slypi ten, kur neįtariame ir net nesižvalgome.
Hibridinis karas prieš Lietuvą vyksta ne vienerius metus ir net ne vieną dešimtmetį. Jam nuosekliai skiriamos didelės lėšos. Ir šito nepakeis jokie reveransai ar geranoriškos nuolaidos.
Nes mūsų nekenčia už tai, kad drįstame būti laisvi ir nepriklausomi. Nekenčia už tai, kad mylime savo laisvę ir oriai naudojamės jos privalumais. Nekenčia, kad patys kuriame savo gerovę, ko nesugeba visi be išimties autokratiniai režimai“, – sakė G.Nausėda.
Nausėda: vis sparčiau žengiame į pavojingą pasaulį
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė, kad incidentai Lietuvos oro erdvėje tik įrodo, jog šalis įžengia į pavojingą pasaulį, kur taika nebėra savaime suprantama.
„Vis sparčiau žengiame į naują pavojingą pasaulį, kuriame taika nebėra savaime suprantama“, – Seime skaitydamas metinį pranešimą sakė G.Nausėda.
„Šiandien turime patys sau pripažinti, kad Lietuvos aplinka sparčiai keičiasi, ir mes privalome keistis kartu“, – pridūrė jis.
BNS rašė, kad tęsiantis Rusijos invazijai Ukrainoje pastaraisiais mėnesiais Baltijos šalyse, įskaitant Lietuvą, fiksuoti incidentai, kai galimai kariniai dronai kerta šalių oro erdvę.
Gegužę dėl vieno tokių įvykių į priedangas buvo nuvesti šalies vadovai, įskaitant G.Nausėdą.
Pasak jo, incidentai leido praktiškai išbandyti civilinės saugos algoritmus.
„Aiškiau pamatėme, kurios priemonės veikia, o kur būtina pasitempti“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas pradėjo nuo oro pavojaus: privalome keistis
Gitanas Nausėda savo metinį pranešimą pradėjo prisimindamas neseniai paskelbtą oro pavojų, kai dėl drono sukeltos grėsmės Vilniaus ir kitų miestų gyventojams teko slėptis priedangose.
„Mažiau nei prieš mėnesį nepriklausomos Lietuvos valstybės sostinėje Vilniuje paskelbtas oro pavojus tapo iššūkiu mums visiems. Seimas, Vyriausybė, Prezidento kanceliarija, įvairios valstybės institucijos, švietimo ir kultūros įstaigos, pilietiški žmonės – daugelis praktiškai išbandėme civilinės saugos algoritmus, taip pat priedangas ir slėptuves. Aiškiau pamatėme, kurios priemonės veikia, o kur būtina pasitempti.
Oro pavojus netrukus buvo atšauktas, bet liko aiškus suvokimas, kad vis sparčiau žengiame į naują pavojingą pasaulį, kuriame taika nebėra savaime suprantama.
Šiandien turime patys sau pripažinti, kad Lietuvos aplinka sparčiai keičiasi, – ir mes privalome keistis kartu“, – sakė valstybės vadovas.
