Tomas L.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino, kad Lietuva yra politiškai ir techniškai pasirengusi siųsti savo karius į Ukrainą. Šis žingsnis būtų žengiamas tik ugnies nutraukimo atveju, o pagrindinis Lietuvos karių tikslas būtų taikos palaikymo ir paliaubų stebėjimo misija. Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva nesiųs karių dalyvauti tiesioginiuose kovos veiksmuose – jų užduotis būtų užtikrinti stabilumą šalyje po to, kai bus pasiektas susitarimas dėl karo veiksmų nutraukimo.
Prezidentas akcentavo, kad toks sprendimas negali būti vienašališkas ir būtų įgyvendinamas tik veikiant kartu su kitais NATO sąjungininkais arba tarptautinės koalicijos rėmuose. Prezidento patarėjų komandos teigimu, Lietuva svarsto į Ukrainą išsiųsti panašaus dydžio kontingentą, koks anksčiau buvo dislokuotas tarptautinėje misijoje Afganistane – tai sudarytų iki kelių šimtų karių. Visgi realus pajėgų poreikis ir dislokavimas priklausys nuo to, kaip klostysis geopolitinė situacija ir kokios bus galutinės paliaubų sąlygos.
Šis klausimas sulaukė aktyvių diskusijų Lietuvos politinėje arenoje. Seimo narė, buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė išreiškė tvirtą paramą šiai iniciatyvai, pažymėdama, kad Lietuva privalo prisiimti atsakomybę už regiono saugumo architektūros kūrimą iškart po ugnies nutraukimo Ukrainoje. Tuo tarpu dabartinė Krašto apsaugos ministerija, vadovaujama ministro Roberto Kauno, pabrėžia, kad galutiniai sprendimai priklausys nuo didžiųjų NATO šalių sutarimo. Tuo pat metu dalis politikų, įskaitant Remigijų Žemaitaitį, išreiškė griežtą nepritarimą tokiam žingsniui, argumentuodami galimomis rizikomis pačios Lietuvos saugumui.
