Aidas Užkuraitis
Didelis atlyginimas dar negarantuoja, kad bankas sutiks finansuoti svajonių būstą. Žmogus gali kas mėnesį gauti solidžias pajamas, turėti sukaupęs pradinį įnašą ir vis tiek išgirsti neigiamą atsakymą.
Priežastis paprasta – bankas žiūri ne tik į tai, kiek uždirbate šiandien.
Vertinama, ar pajamos yra stabilios ir tikėtina, kad išliks ateityje, kokių kitų finansinių įsipareigojimų turite, kaip anksčiau juos vykdėte ir net tai, iš kokio šaltinio gaunate pinigus.
Todėl kartais žmogus, uždirbantis mažiau, bankui gali atrodyti patikimesnis už gaunantį gerokai didesnes, tačiau sunkiau prognozuojamas pajamas.
Vien didelė suma banko sąskaitoje dar nieko negarantuoja
Vertindamas būsto paskolos paraišką bankas pirmiausia turi atsakyti į vieną klausimą – ar žmogus pajėgs mokėti paskolos įmokas ne tik dabar, bet ir po kelerių ar keliolikos metų.
Būtent todėl itin svarbi vadinamoji pajamų tvarumo sąvoka.
Pagal šiuo metu galiojančius Lietuvos banko reikalavimus paprastai reikia turėti bent šešių mėnesių tvarių pajamų istoriją.
Tačiau tai – tik minimalus reikalavimas.
Kredito davėjas gali taikyti ir griežtesnius kriterijus.
Todėl net šešis mėnesius gaunamas didelis atlyginimas automatiškai nereiškia, kad bankas privalės suteikti paskolą.
Individuali veikla savaime nėra kliūtis, tačiau atsiranda papildomų klausimų
Tai ypač aktualu savarankiškai dirbantiems žmonėms.
Jeigu žmogus pajamas gauna pagal individualią veiklą, tai savaime nereiškia, kad būsto paskolos jis negaus.
Tačiau bankui svarbu suprasti, ar tokios pajamos yra stabilios.
Vertinama veiklos istorija, oficialiai deklaruojamos pajamos, jų svyravimai ir tikimybė, kad žmogus panašias pajamas gaus ateityje.
Todėl keli itin pelningi mėnesiai nebūtinai bus vertinami taip pat, kaip kelerius metus stabiliai gaunamas darbo užmokestis.
Bankas gali paprašyti ir daugiau dokumentų, leidžiančių įvertinti realų veiklos rezultatą.
Net nedidelis lizingas gali sumažinti paskolos sumą
Dar viena dažna klaida – prieš kreipiantis dėl būsto paskolos vertinti tik būsimą būsto kredito įmoką.
Bankas skaičiuoja visus žmogaus finansinius įsipareigojimus.
Automobilio lizingas, vartojimo paskola, kredito kortelė ar kiti kreditai gali sumažinti sumą, kurią bankas pasirengęs paskolinti būstui.
Todėl net ir žmogus, gaunantis gerą atlyginimą, gali nustebti sužinojęs, kad jo maksimali būsto paskola gerokai mažesnė, nei tikėjosi.
Nuo 2026 metų rugpjūčio 1 dienos Lietuvoje galioja atnaujinti Atsakingojo skolinimo nuostatai.
Vertinant žmogaus finansinį atsparumą taikomas testas, pagal kurį visi finansiniai įsipareigojimai negali viršyti 50 proc. tvarių pajamų, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma.
Taip tikrinama, ar žmogus sugebėtų vykdyti įsipareigojimus ir tuomet, jeigu finansinės sąlygos taptų nepalankesnės.
Viena sena skola gali išlįsti pačiu netinkamiausiu metu
Ne mažiau svarbi kredito istorija.
Bankas vertina ne tik dabartinius kreditus, bet ir tai, kaip žmogus anksčiau vykdė savo finansinius įsipareigojimus.
Problema gali tapti vėlavimai mokėti paskolos įmokas ar kitas sąskaitas.
Todėl žmogus, šiandien uždirbantis kelis tūkstančius eurų per mėnesį, nebūtinai automatiškai bus laikomas mažos rizikos klientu, jeigu jo ankstesnė finansinė istorija rodo problemas vykdant įsipareigojimus.
Ir čia yra dar viena svarbi detalė.
Teisės aktai nenustato vieno universalaus „geros kredito istorijos“ apibrėžimo.
Tai reiškia, kad skirtingi bankai tam tikras aplinkybes gali vertinti nevienodai.
Vienas bankas pasakė „ne“? Tai dar nebūtinai pabaiga
Lietuvos bankas aiškiai nurodo, kad Atsakingojo skolinimo nuostatai nustato minimalius reikalavimus.
Patys kredito davėjai gali taikyti griežtesnius.
Todėl teoriškai įmanoma situacija, kai vienas bankas žmogui pasiūlo mažesnę paskolos sumą arba finansuoti atsisako, o kitas, įvertinęs tą pačią situaciją pagal savo vidines taisykles, pateikia pasiūlymą.
Dėl to verta palyginti kelių kredito davėjų sąlygas.
Skirtis gali ne tik sprendimas dėl finansavimo, bet ir siūloma palūkanų marža bei kitos paskolos sąlygos.
Pirmą būstą perkantiems nuo rugpjūčio – svarbi lengvata
2026 metų rugpjūčio 1 dieną įsigaliojo dar vienas reikšmingas pokytis.
Reikalavimus atitinkantiems pirmojo būsto pirkėjams minimalus pradinis įnašas sumažėjo iki 10 proc.
Tačiau čia slypi svarbi sąlyga.
Pirmojo būsto pirkėju laikomas žmogus, kuris paraiškos pateikimo metu neturi ir per pastaruosius penkerius metus nėra turėjęs jokio jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto.
Ir kalbama ne vien apie butą ar namą.
Problema gali tapti turėtas žemės sklypas, garažas, sodo namas ar net nekilnojamojo turto dalis.
Jeigu paskolą ima du bendraskoliai, šį kriterijų turi atitikti abu.
Perkantiems antrą būstą – visiškai kitokia situacija
Nors pirmąjį būstą perkantiems žmonėms sąlygos tapo palankesnės, papildomoms būsto paskoloms taikomi griežtesni reikalavimai.
Tam tikrais atvejais antrai ar paskesnei būsto paskolai gali reikėti net 30 proc. pradinio įnašo.
Todėl šeima, jau turinti būsto kreditą ir nusprendusi įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą, neturėtų automatiškai tikėtis tokių pačių sąlygų kaip pirmą kartą būstą perkanti pora.
Pradiniam įnašui skolintis negalima
Dar viena taisyklė kai kuriuos pirkėjus nustebina.
Pradinis įnašas turi būti nuosavos lėšos.
Negalima pasiimti vartojimo paskolos ir jos panaudoti kaip pradinio įnašo būsto kreditui.
Tas pats principas galioja ir tada, kai pinigai pasiskolinami iš kito fizinio asmens.
Jeigu juos vėliau reikės grąžinti, tokios lėšos nelaikomos nuosavomis.
Todėl bankas gali domėtis ne tik tuo, ar žmogaus sąskaitoje yra reikalinga suma, bet ir jos kilme.
Gera alga – tik viena visos dėlionės dalis
Būsto paskolos vertinimas nėra formulė „didelis atlyginimas = didelė paskola“.
Bankui svarbus visas finansinis paveikslas.
Žmogus gali uždirbti daug, tačiau turėti didelių kitų įsipareigojimų, nepastovias pajamas arba problemų kredito istorijoje.
Kitas žmogus gali uždirbti mažiau, tačiau daugelį metų turėti stabilias pajamas, neturėti kitų paskolų ir nepriekaištingai vykdyti visus finansinius įsipareigojimus.
Būtent todėl prieš pradedant ieškoti būsto verta pirmiausia išsiaiškinti ne tai, kiek norėtumėte pasiskolinti, o kiek bankas realiai būtų pasirengęs finansuoti.
Nes net ir labai geras atlyginimas nėra garantija. Kartais paskolos likimą nulemia ne pajamų dydis, o viena detalė finansinėje istorijoje, apie kurią žmogus iki kreipimosi į banką nė nesusimąstė.
