Aidas Užkuraitis
Vyriausybės pristatytas beveik 770 mln. eurų vertės paramos šeimoms paketas dar tik pradeda savo politinį kelią, tačiau Seime jau įžiebė rimtą ginčą. Valdantieji jį pristato kaip vieną svarbiausių likusios kadencijos darbų, o opozicijoje pasigirdo klausimas, galintis tapti visos diskusijos ašimi: ar valstybė vienodai turėtų remti visas šeimas, nepriklausomai nuo jų pajamų?
Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas abejoja, ar dalis numatomų universalių išmokų yra socialiai teisingas ir efektyvus valstybės pinigų panaudojimas.
Politikas savo kritiką suformulavo itin paprastai – jeigu šeimai skiriama, pavyzdžiui, 200 eurų parama, ar tokią pačią sumą turėtų gauti ir šeima, kuriai tie pinigai yra gyvybiškai svarbūs, ir milijonieriai?
Už šio provokuojančio klausimo slypi gerokai didesnė diskusija apie tai, kam valstybė turėtų skirti šimtus milijonų eurų.
Vyriausybė ant stalo deda beveik 770 mln. eurų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rugsėjo 10 dieną pristatė didelės apimties Šeimos paketą.
Jam įgyvendinti preliminariai reikėtų beveik 770 mln. eurų.
Pakete numatytos devynios priemonės – trys visiškai naujos, o šešios jau egzistuojančios būtų išplėstos arba reikšmingai pakeistos.
Valdžia aiškina, kad dabartinė paramos sistema pernelyg koncentruojasi į pirmuosius vaiko gyvenimo metus. Nauja sistema turėtų lydėti šeimą gerokai ilgiau – nuo vaiko gimimo ir būsto įsigijimo iki mokyklos bei paauglystės.
Tačiau būtent didžiulė paketo kaina ir dalies išmokų universalumas sukėlė opozicijos klausimų.
Gentvilui užkliuvo viena esminė detalė
E. Gentvilas nesiginčija, kad šeimoms reikia pagalbos. Jo kritikos esmė – ar valstybė turėtų vienodai dalyti pinigus žmonėms, kurių finansinė padėtis visiškai skirtinga.
LNK kalbintas politikas atkreipė dėmesį į situaciją, kai išmoka būtų mokama nevertinant šeimos pajamų.
Jo argumentas paprastas: keli šimtai eurų mažas pajamas gaunančiai šeimai gali turėti labai didelę reikšmę, tačiau turtingai šeimai tokia pati valstybės išmoka gali būti beveik nepastebima.
Todėl, E. Gentvilo nuomone, kyla klausimas, ar dalies pinigų nebūtų efektyviau nukreipti tiems, kuriems jų labiausiai reikia.
Politikas kritikavo ir socialdemokratų siekį plačiai demonstruoti paramą šeimoms, perspėdamas, kad noras įtikti rinkėjams gali turėti ir populistinį atspalvį.
Tačiau universali parama Lietuvoje nėra naujiena
Čia svarbi detalė, kuri politiniame ginče kartais lieka nuošalyje.
Lietuvoje jau dabar egzistuoja universali išmoka vaikui, dažniausiai vadinama vaiko pinigais.
2026 metais kiekvienam vaikui mokama 129,50 euro per mėnesį. Ši bazinė išmoka nepriklauso nuo to, kiek uždirba jo tėvai.
Todėl ją gali gauti tiek mažas, tiek labai dideles pajamas turinčios šeimos.
Gausių, nepasiturinčių šeimų ir vaikų su negalia atveju papildomai mokama 76,22 euro.
Taigi gausios šeimos vaikui bendra mėnesio išmoka gali siekti 205,72 euro.
Ir gausių šeimų atveju papildoma išmoka taip pat skiriama nevertinant šeimos pajamų.
Todėl E. Gentvilo iškeltas klausimas nėra vien apie naująjį paketą – jis paliečia visą universalių socialinių išmokų principą.
Kodėl valdžia nori paramą dalyti plačiau?
Universalios išmokos turi savo logiką.
Pajamų tikrinimu pagrįsta sistema leidžia daugiau pinigų nukreipti skurdžiau gyvenantiems žmonėms, tačiau kartu atsiranda pajamų deklaravimo, administravimo ir ribų problema.
Šeima, vos keliais eurais viršijusi nustatytą pajamų ribą, gali netekti paramos, nors jos finansinė padėtis iš esmės beveik nepasikeitė.
Universali sistema šią problemą pašalina – išmoką gauna visi, atitinkantys nustatytą kriterijų.
Vyriausybė savo ruožtu naująjį paketą pristato ne vien kaip kovos su skurdu priemonę.
Vienas svarbiausių tikslų – sukurti palankesnes sąlygas apskritai auginti vaikus Lietuvoje.
Pakete – gerokai daugiau nei vien išmokos
Beveik 770 mln. eurų suma nereiškia, kad visi šie pinigai būtų tiesiog išdalijami šeimoms vienodomis išmokomis.
Paketas apima daug skirtingų priemonių.
Valdžia žada daugiau dėmesio skirti finansiniam šeimų saugumui, pirmojo būsto įsigijimui, vaikų pasirengimui mokyklai, jų užimtumui bei galimybei tėvams lengviau derinti darbą ir šeimos gyvenimą.
Numatytos ir priemonės iš emigracijos į Lietuvą grįžtančioms šeimoms.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius šeimos politiką yra įvardijęs vienu svarbiausių ne tik 2027 metų biudžeto, bet ir likusios kadencijos prioritetų.
Tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais dėl konkrečių sumų Seime laukia nemažai politinių derybų.
200 eurų klausimas gali tapti svarbia viso ginčo dalimi
E. Gentvilo frazė apie milijonierius skamba provokuojančiai, tačiau už jos slypi klasikinis socialinės politikos pasirinkimas.
Pirmasis modelis – valstybė paramą šeimai traktuoja kaip universalią teisę. Tokiu atveju žmogaus pajamos nėra pagrindinis kriterijus.
Antrasis – ribotus valstybės pinigus pirmiausia skirti tiems, kuriems pagalbos labiausiai reikia.
Abu modeliai turi privalumų ir trūkumų.
Tikslinė parama leidžia daugiau pinigų skirti mažesnes pajamas turintiems žmonėms. Universali sistema paprastesnė, mažiau stigmatizuoja gavėjus ir nepalieka šeimų už paramos ribos vien dėl formaliai šiek tiek didesnių pajamų.
Tačiau kai kalbama apie beveik 770 mln. eurų, diskusija tampa ne vien teorinė.
Galutinio sprendimo dar nėra
Tai bene svarbiausia detalė šeimoms, kurios jau skaičiuoja, kiek papildomų pinigų galėtų gauti.
Vyriausybės pristatytas Šeimos paketas dar nėra galutinai įsigaliojusi sistema.
Priemonėms reikės teisinių sprendimų, finansavimo ir politinio pritarimo, todėl Seime atskiros paketo dalys dar gali keistis.
Dėl to šiandien nereikėtų beveik 770 mln. eurų paketo vertinti kaip jau garantuotų naujų išmokų.
Tačiau politinė kryptis aiški – valdantieji nori gerokai padidinti valstybės paramą šeimoms.
O opozicija jau kelia kitą klausimą: ar beveik 770 mln. eurų turėtų būti dalijami kuo platesniam žmonių ratui, ar didesnė jų dalis turėtų atitekti šeimoms, kurioms finansinė pagalba iš tiesų reikalingiausia?
Būtent dėl šio klausimo rudenį Seime gali kilti viena karščiausių diskusijų dėl kitų metų valstybės biudžeto.
