Tomas L.
Savaitgalį Palangoje prie tilto nuskendo septyniolikmetis Lenkijos pilietis, dar vieną nepilnametį iš vandens ištraukė atskubėję gelbėtojai, o mažametę mergaitę išgelbėjo kartu maudęsis tėvas. Dėl prie tilto vyraujančių pavojingų srovių maudytis šioje vietoje griežtai draudžiama. Gelbėtojų teigimu, be tėvų priežiūros į vandenį lipantys nepilnamečiai yra didžiausia problema jau eilę metų.
Palangos gelbėtojų tarnybos vyriausiasis gelbėtojas Kajus Pirožnikas LRT RADIJUI sako, jog viena pagrindinių nelaimės priežasčių yra ta, kad poilsiautojai iš Lenkijos maudėsi prie Palangos tilto, nors 40 metrų atstumu į abi puses tai daryti yra draudžiama. Pasak jo, būtent toje vietoje susidaro pavojingos srovės ir duobės, iš kurių saugiai išplaukti gali tik patyrę plaukikai.
„Kadangi toje vietoje formuojasi sūkuriai ir yra labai duobėta, yra aštrūs akmenys, tai dažniausia vieta skendimams. Lygiai taip pat kaip Šventojoje prie molo yra draudžiama vieta maudytis, taip ir Palangoje ši vieta yra kritinė ir joje draudžiama maudytis“, – teigia K. Pirožnikas.
Anot jo, sūkuriai susidaro į krantą pučiant stipriam vėjui tarp akmenų ir polių.
„Turi būti stiprus vėjas ir srovės, kad ten susidarytų sūkuriai. Tačiau duobės išlieka ilgam. Pats dalyvavau to amžinatilsį vaiko paieškoje ir tikrai jautėsi, kaip kai kuriose vietose yra staigios duobės, staigus gilėjimas ir būtent ten, kur buvo rastas jo kūnas, buvo labai didelė duobė prie akmenų“, – pasakoja vyriausiasis gelbėtojas.
K. Pirožniko teigimu, žmonės dažnai nepastebi ženklų, įspėjančių apie pavojingą zoną šalia Palangos tilto, o kartais į ją patenka srovės nunešti iš kitos maudynių vietos.
„Dažniausiai būna, kad pradeda ten maudytis netyčia arba nepastebi, arba maudosi kitoje vietoje, bet srovės nuneša į tą vietą. Tai mes visą laiką perspėjame, pranešame, kad ten yra pavojinga vieta ir kad eitų į šoną“, – sako vyriausiasis gelbėtojas.
Nors pranešimas apie skendimą gelbėtojus pasiekė jau pasibaigus jų budėjimui, K. Pirožnikas teigia, jog į įvykį buvo sureaguota labai greitai.
„Apytiksliai [buvo sureaguota – LRT.lt] per 2,5 minutes. Pranešimą gavome 20:13 val. Mūsų darbo laikas baigiasi 20 val. Paskui buvo budėjimo režimas. Tai tikrai gelbėtojai sureagavo labai greitai, išgelbėjo tą vaiką, kuris buvo užsikabinęs už polių ir tada ieškojo to, kuris jau nuėjo į dugną“, – pažymi jis.
Gelbėtojams į pagalbą skubėjo ir poilsiautojai, kurie, susikibę rankomis į gyvą grandinę, bandė pasiekti skęstantįjį. Vis dėlto, pasak vyriausiojo gelbėtojo, padėti skęstančiajam turėtų tik tie, kurie yra pajėgūs tai daryti, nes priešingu atveju pavojų gali sukelti ir patys sau.
„Atvykęs į tą vietą aš asmeniškai paraginau žmones, kurie moka plaukti ir yra aukštesni, kabintis į gyvą grandinę ir padėti ieškot vaiko. Tačiau buvo ir tokių žmonių, kurie nemokėdami bandė padėti ir ištraukėm turbūt tris asmenis į vandenį, kurie jau buvo prie skendimo ribos ir sakė: „pavargau jau“. Tai su vandens motociklu mes jiems padėjome.
Tai yra labai pavojinga situacija ir visada reikia vertinti, ar gali padėti, ar tik nori padėti, nes labai daug žmonių tik nori, bet neturi galimybių. Tai jeigu pastebėjome, kad žmogus galbūt tam nėra sutvertas ar prastai plaukia, iš karto jį pasiuntėme į krantą ir prašėme netrukdyti operacijai“, – sako K. Pirožnikas.
Gelbėtojai jau ne pirmą vasaros sezoną akcentuoja, kad nepilnamečiai, kurie maudosi be suaugusiųjų priežiūros, išlieka labai didele problema. K. Pirožniko teigimu, nors viešojoje erdvėje apie tokias nelaimes kalbama gana plačiai, tėvų sąmoningumas šiuo klausimu mažėja.
„Tėvų sąmoningumas kaip tik mažėja. Tėvai mažiau prižiūri vaikus, labiau sėdi kopose, žiūri į telefonus ir nekreipia dėmesio. Tai šią vasarą turime ypač daug pasiklydusių vaikų. Tai nutinka, kai tėvai jų neprižiūri ir tie vaikai nueina kažkur kitur ir pasiklysta. Tai tikrai yra didelė problema ir mes prašome visų tarnybų pagalbos. Tačiau ši problema yra iškelta ir kol kas dar sprendimo neturime“, – pabrėžia vyriausiasis gelbėtojas.
Anot jo, Lietuvoje tėvai už neatsakingą vaiko priežiūrą dažnai lieka nenubausti.
„Mano spėjimas būtų, kad Lietuvoje galbūt neturime užtektinų pajėgų šitiems darbams. Kalbėjome su Vaikų teisių apsaugos tarnyba ir jie minėjo, kad jie tiesiog neturi tam užtektinai resursų. Tai čia jau turbūt būtų vyriausybinio lygmens klausimas“, – sako K. Pirožnikas.
