Tomas L.
Ši istorija prasidėjo maždaug prieš savaitę. Dubajaus policija sulaukė klaidingo pranešimo esą čia lietuvė užsiima nelegaliais darbais. Parą praleidus komisariate, surinkus visus reikiamus įrodymus, Monika jau kitą dieną pasidalijo Dubajaus policijos dokumentu, patvirtinančiu, kad jai pareikšti kaltinimai buvo nepagrįsti. Paaiškėjo, kad institucijas pasiekė klaidinga informacija.
Vis dėlto vien oficialaus dokumento, įrodančio jos nekaltumą, neužteko. Netrukus socialiniuose tinkluose pasirodė įžeidžiančios žinutės, kurias skleidė ne eiliniai sekėjai, o Lietuvoje žinoma psichoterapeutė. Viešojoje erdvėje pradėtos platinti įvairios žinutės, kaltinimai ir sunkiai suvokiami teiginiai, dar labiau įkaitinę situaciją. Tai paskatino Moniką atviriau apie tai prabilti.
Sprendimas nemaloniai nustebino
Penktadienį savo instagramo paskyroje Monika Ra prabilo apie ją nemaloniai nustebinusį Lietuvos teisėsaugos sprendimą. Šiuo įrašu ji sutiko pasidalinti ir su „Delfi“.
„Istorija prasidėjo prieš savaitę, kai prieš mane buvo įvykdyta ataka. Pabrėžiu – ataka, ne konfliktas. Nes vieną rytą atsikėliau ir pamačiau, kad visiškai man nepažįstamas žmogus viešai mane šmeižia: kelia mano nuotraukas, rašo žeminančius, įžeidžiančius dalykus, skleidžia apie mane melą, nors aš jo net nepažįstu. Net nesu sutikusi to žmogaus gyvenime – tik gal mačiusi nuotraukose.
Pamačiusi tai, vietoje to, kad viešai atsakinėčiau tuo pačiu, aš kreipiausi į ją asmeniškai. Parašiau, bandžiau išsiaiškinti, kodėl prieš mane vykdoma tokia ataka. Tačiau buvau ignoruota – man buvo atsakyta, kad tai neįdomu, o vėliau buvau užblokuota. Po paros visi įrašai buvo ištrinti, taip pat ir mūsų susirašinėjimas. Vis dėlto įrodymus turiu, nes buvau juos išsisaugojusi.
Negavau jokio atsiprašymo – nei viešo, nei asmeninio. Todėl kreipiausi į teisėsaugą, nes tai žeidžia mano garbę ir orumą – tai yra melas ir šmeižtas. Šiandien gavau atsakymą: tyrimas nutrauktas.
Tyrimo metu man buvo siūloma atvykti į apklausą, tačiau tuo metu nebuvau Lietuvoje, todėl prašiau ją perkelti į nuotolinę formą arba atidėti, kol grįšiu. Man buvo atsakyta, kad to nereikia – esą mano pareiškimas pakankamai aiškus.
Tačiau vėliau perskaičiusi sprendimą pamačiau, kad tyrimas nutrauktas, o kita pusė pateikė melagingus parodymus.
Ji teigia, kad kažką išgirdo ir dėl to, būdama susinervinusi, parašė apie mane savo įsivaizduojamą tiesą. Taip pat teigia, kad bandė su manimi susisiekti, bet aš atsisakiau bendrauti ir ją užblokavau – tai yra netiesa. Iš tikrųjų aš pirmoji kreipiausi į ją, bandžiau išsiaiškinti situaciją, o ji mane įžeidinėjo ir užblokavo.
Labiausiai nustebino išvada, kad tarp mūsų kilo „asmeninio pobūdžio konfliktas“. Koks konfliktas, jei mes net nepažįstamos ir neturėjome jokio santykio?
Sprendime teigiama, kad jos pasisakymai buvo impulsyvūs, paremti emocijomis, nepatikrinus informacijos. Nors pripažįstama, kad tai buvo žeminantys ir galimai tikrovės neatitinkantys teiginiai, vis tiek daroma išvada, kad tai tik subjektyvi nuomonė, o ne tyčinis šmeižtas.
Man kyla klausimas – ar melagingi teiginiai apie tai, kad aš miegojau su nepažįstamu vyru, yra „subjektyvi nuomonė“?
Galutinė žinutė tokia: jei nori teisybės – samdyk advokatą ir eik į teismą.
Tai reiškia, kad valstybė, kurioje mes mokame mokesčius ir auginame vaikus, neapsaugo nuo tokių situacijų nuo pat pradžių. Ir būtent dėl to vėliau matome rimtesnius nusikaltimus – nes agresija, šmeižtas ir žeminimas yra toleruojami.
Aš nenoriu tokioje visuomenėje gyventi. Noriu, kad mano vaikai augtų saugioje aplinkoje, kur juos gina įstatymas“, – instagrame kalbėjo Monika.
