Tomas L.
Mini šampūnas ar dušo želė viešbučio vonioje – ne tik patogu. Dažnai jie keliauja ir į lagaminą kaip suvenyras.
„Nori prisiminti, ypač jei graži pakuotė“, – sakė moteris.
„Ir vietos sutaupai, ir nereikia ieškoti, pirkti, kai nuskrendi – man tai patogu“, – teigė praeivė.
Į tokį svečių įprotį viešbučiai žiūri įvairiai.
„Taip, tai tiesa, nėra mėgstamas dalykas viešbučių“, – pripažino viešbučio „Corner“ vadovė Inga Grajauskienė.
„Mes visiškai ne prieš, tarsi parsiveža dalelę patirties namo“, – komentavo viešbučio „Pacai“ vadovė Monika Pulkauninkaitė-Macikė.
Tačiau greitu metu mažų kosmetikos priemonių iš viešbučio neparsiveši – jų tiesiog nebeliks.
„Pagrindiniai verslai, kur priemonės nutaikytos, – paslaugų, aptarnavimo verslai“, – aiškino europarlamentaras Virginijus Sinkevičius.
Pagal Europos Sąjungos reglamentą, iki 2030-ųjų viešbučiai ir jų restoranai turės atsisakyti vienkartinių mažų pakuočių. Vietoje jų – daugkartinės.
„Pakartotinio naudojimo sistemos ir stiklo pakuotės“, – sakė Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyr. patarėja Greta Česnaitytė.
Vilniečiai sako, kad jau ir dabar ne visada randa mini higienos priemonių.
„Priklausomai nuo žvaigždučių – jei žvaigždutės didesnės, tai jų yra, bet mažesniuose faktas, kad nyksta“, – pastebėjo moteris.
Viešbučių vadovės pripažįsta: pokyčiai vyksta, bet ne iškart. Vonios kambariuose mažų kosmetikos buteliukų dar likę.
„Turime ir mažesnių, ir didesnių talpų buteliukų, iš tokio plastiko, kuris yra perdirbamas“, – teigė M. Pulkauninkaitė-Macikė.
„Kalbant apie mažas pakuotes, tai tik kaip papildomas variantas – svečiai papildomai prašo mūsų registratūroje kondicionieriaus, kūno balzamo ar panašiai“, – I. Grajauskienė.
Kas pokyčių nesiims, grės baudos.
„Aplinkos ministerija parengė projektą ir pasiūlė sankcijas – jei būtų nesilaikoma, laukia baudos nuo 500 iki 8000“, – sakė G. Česnaitytė.
„Šitas žalias kursas damuš viską – automobilių pramonę damušė, dabar likusią dalį damuš“, – piktinosi praeivis.
„Gal ir gerai, nereikia plastmasės, ekstra šiukšlių“, – sakė praeivė.
„Tie maži – šitiek plastiko“, – pritarė moteris.
Išlaidų prasme viešbučiai taip pat tikisi sutaupyti.
„Dar nesame pilnai įsivertinę, bet kiek esame kalbėję – didesnės pakuotės ekonomiškiau“, – teigė M. Pulkauninkaitė-Macikė.
Tačiau yra ir kitas iššūkis – ne visoms higienos priemonėms tinka tas pats daugkartinis plastikas.
„Papildomai svečiams siūlome skutimosi reikmenis su skutimosi putomis mažoje pakuotėje ir dantų pastą mažoje pakuotėje – nežinau, ar tie dalykai bus sprendžiami“, – svarstė I. Grajauskienė.
Pokyčiai nusimato ir viešbučių restoranuose. Pavyzdžiui, iš pusryčių stalų dings vienkartinės kečupo ar majonezo pakuotės.
„Ne viskas priklauso vien nuo mūsų pastangų – labai daug įtakos daro ir tiekėjai, tarkime, maisto vežėjai, kaip jie atveža prekes“, – aiškino M. Pulkauninkaitė-Macikė.
O ne viešbučiuose esantys restoranai nuo naujų draudimų išsisuko, nors maistą išsinešimui vis dar deda į plastikines pakuotes.
„Mes naudojame vienkartines perdirbtas plastikines pakuotes – mums labai patogu, ir praktiškai jos naudojamos maistui išsinešti“, – teigė restorano „Bernelių užeiga“ vadybininkė Ramunė Kulbytė–Radziukienė.
Europarlamentas sako, kad nuolaida padaryta ne veltui.
„Iššūkis – kuo tai pakeisti, ir Komisija, priimdama sprendimą, jei turėtume lengvą alternatyvą, kad tai būtų konteineriai, kuriuos žmonės išsineša ir grąžina, būtų galima apie tai kalbėti“, – sakė V. Sinkevičius.
Nors maitinimo verslas mato išeitis.
„Ir dabar moka už vienkartinę pakuotę, o jei bus daugkartinė, turėtų galioti užstato sistema – tu nusipirkai, bet gali priduoti, kaip dabar priduodame plastikinę tarą“, – aiškino R. Kulbytė–Radziukienė.
Europos Sąjunga siekia per keturiolika metų sumažinti plastiko pakuočių atliekų kiekį 15 procentų vienam gyventojui.
