Aidas Užkuraitis
Europoje daugėja incidentų, kuriuos Vakarų pareigūnai sieja su Rusijos hibridine veikla, o dabar pasirodė dar vienas nerimą keliantis signalas.
„Bloomberg“ cituojamas Kremliui artimas šaltinis pareiškė, kad Maskva, reaguodama į Europos paramą Ukrainai, ketina pasitelkti asimetrines hibridines operacijas ir taip smarkiai apsunkinti europiečių gyvenimą.
Šaltinis pavartojo itin griežtą formuluotę – esą siekiama Europos gyvenimą „paversti pragaru“.
Tačiau už šių žodžių slypi kur kas platesnė istorija.
Pareigūnai pastebi pasikeitusią taktiką
Vakarų pareigūnai teigia, kad pastaraisiais mėnesiais keičiasi ne tik galimų hibridinių operacijų skaičius, bet ir jų pobūdis.
Vienos NATO valstybės pareigūnas „Bloomberg“ teigė, kad per pastaruosius du mėnesius daugiau dėmesio skiriama objektams, tiesiogiai susijusiems su parama Ukrainai.
Tarp jų – gynybos pramonė ir logistikos infrastruktūra.
Pareigūno vertinimu, tokia kampanija tampa agresyvesnė ir rizikingesnė.
Kartu pabrėžiama, kad operacijos gali būti organizuojamos taip, kad būtų sunku tiesiogiai ir viešai įrodyti Maskvos atsakomybę.
Dalis incidentų visuomenės gali net nepasiekti
Kibernetinės atakos, bandymai įsilaužti į sistemas, infrastruktūros sutrikimai – dalis tokių incidentų apskritai nėra plačiai viešinami.
Todėl Vakarų pareigūnai neatmeta, kad tikrasis problemos mastas gali būti didesnis nei matoma viešai.
Ypatingas dėmesys skiriamas kritinei infrastruktūrai.
Elektros tinklai, logistikos centrai ir gynybos pramonės įmonės yra svarbios ne tik kasdieniam valstybių gyvenimui – dalis jų tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios ir su parama Ukrainai.
Vokietija kalba apie nuolatinį spaudimą
Vokietijos pareigūnai taip pat viešai kalba apie hibridines grėsmes.
Šalies vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas yra pareiškęs, kad Vokietija tapo kasdieniu hibridinio karo taikiniu.
Vis dėlto didėjantis spaudimas kol kas nesumažino Berlyno paramos Ukrainai.
Priešingai – Vokietija toliau stiprina paramą Kyjivui ir savo gynybos pajėgumus.
Būtent čia atsiranda paradoksas, kurį pastebi ir Vakarų pareigūnai.
Rezultatas gali būti priešingas, nei tikėtasi
Jeigu hibridinių operacijų tikslas yra priversti Europos valstybes mažinti paramą Ukrainai, kol kas matyti ir priešinga reakcija.
Kai kurios Europos valstybės stiprina saugumą, investuoja į gynybą ir toliau remia Ukrainą.
Vienas „Bloomberg“ kalbintas Europos pareigūnas tokį efektą vertino kaip Maskvai nepalankų.
Kuo daugiau incidentų Europos valstybės sieja su Rusija, tuo daugiau argumentų atsiranda tiems, kurie ragina stiprinti gynybą ir paramą Ukrainai.
Didžiausias iššūkis – įrodyti, kas iš tikrųjų stovi už incidento
Hibridinių operacijų specifika ta, kad atsakomybę už jas dažnai sunkiau nustatyti nei už įprastus karinius veiksmus.
Vakarų žvalgybos pareigūnai teigia, kad kai kurioms operacijoms gali būti pasitelkiami tarpininkai.
Todėl tarp paties incidento ir jo užsakovo gali atsirasti keli sluoksniai, apsunkinantys tyrimą ir viešą atsakomybės priskyrimą.
Europos valstybėms tai sukuria sudėtingą dilemą.
Jos turi reaguoti į galimą grėsmę, tačiau kartu privalo turėti pakankamai įrodymų prieš viešai apkaltindamos kitą valstybę.
Rusija kaltinimus neigia
Svarbu pabrėžti, kad Maskva neigia vykdanti hibridines operacijas prieš Europos valstybes.
Todėl atskirų incidentų atsakomybė turi būti vertinama pagal konkrečius tyrimų duomenis, o ne vien politinius pareiškimus.
Taip pat nėra pagrindo teigti, kad pats Vladimiras Putinas viešai paskelbė planą „paversti Europos gyvenimą pragaru“.
Šią formuluotę „Bloomberg“ pateikė remdamasi anoniminiu Kremliui artimu šaltiniu.
Tačiau platesnė tendencija kelia vis daugiau nerimo: Vakarų pareigūnai teigia stebintys agresyvėjančią Rusijai priskiriamų hibridinių veiksmų kampaniją.
Europa ruošiasi vis sudėtingesniam laikotarpiui
Kibernetinės atakos, kritinės infrastruktūros apsauga, oro erdvės incidentai ir kitos hibridinės grėsmės Europoje tampa vis svarbesne saugumo politikos dalimi.
Pastarųjų dienų įvykiai regione šį klausimą dar labiau išryškino.
Todėl svarbiausia „Bloomberg“ paskelbtos informacijos dalis nėra vien skambi Kremliui artimo šaltinio frazė.
Kur kas svarbiau tai, kad Europos ir NATO pareigūnai kalba apie besikeičiantį grėsmių pobūdį ir būtinybę ruoštis situacijai, kai spaudimas gali būti daromas ne tradicinio karo, o daugybės sunkiau identifikuojamų veiksmų forma.
O tai reiškia, kad kova gali vykti ne tik fronte Ukrainoje – jos poveikį vis dažniau gali pajusti ir Europos valstybės.
