Aidas Užkuraitis
Euro zonos metinė infliacija rugpjūtį pakilo iki 3,3 procento ir vėl viršijo Europos Centrinio Banko siekiamą 2 procentų ribą. Liepą kainų augimas siekė 2,9 procento.
Didžiausią įtaką bendram rodikliui turėjo pabrangę energijos ištekliai. Augo naftos ir gamtinių dujų kainos, o tai didina ne tik tiesiogines gyventojų išlaidas, bet ir verslo transportavimo bei gamybos sąnaudas.
Naujausi duomenys sustiprino finansų rinkų lūkesčius, kad Europos Centrinis Bankas rugsėjį gali dar kartą padidinti pagrindines palūkanų normas.
Kainų augimą labiausiai skatina energija
Euro zonos infliacija rugpjūtį padidėjo nuo 2,9 iki 3,3 procento. „Reuters“ skelbia, kad didžiąją šio šuolio dalį lėmė energijos kainos.
Naftos ir dujų kainoms kylant, brangsta degalai, elektra, šildymas ir gamybos procesai. Didesnes išlaidas patiriančios įmonės dalį jų gali perkelti į prekių bei paslaugų kainas.
Todėl energijos brangimas gali būti juntamas ne tik degalinėse ar sąskaitose už elektrą. Ilgainiui jis gali paveikti maisto, įvairių prekių, transporto ir paslaugų kainas.
Vis dėlto poveikis neatsiranda iš karto. Dalis įmonių energiją būna nusipirkusios pagal ilgesnes sutartis, todėl kainų pokyčiai vartotojus pasiekia palaipsniui.
Bazinė infliacija šiek tiek sumažėjo
Svarbu tai, kad vadinamoji bazinė infliacija, apskaičiuojama be dažnai svyruojančių energijos ir maisto kainų, rugpjūtį sumažėjo.
Ji krito nuo 2,5 iki 2,4 procento. Paslaugų kainų augimas taip pat sulėtėjo nuo 3,3 iki 3 procentų.
Tai gali būti ženklas, kad energijos kainų šuolis kol kas nėra vienodai išplitęs po visą ekonomiką. Jeigu kainos plačiai kiltų daugelyje sričių, centriniam bankui galėtų tekti imtis griežtesnių veiksmų.
Europos Centrinis Bankas vertina ne tik bendrą infliacijos skaičių. Jam taip pat svarbu, kaip keičiasi atlyginimai, paslaugų kainos, vartojimas, ekonomikos augimas ir gyventojų lūkesčiai.
Kodėl gali būti didinamos palūkanos
Centriniai bankai palūkanų normas didina siekdami sumažinti pernelyg spartų kainų augimą.
Pakėlus palūkanas, paskolos tampa brangesnės. Žmonės ir verslas atsargiau skolinasi, mažiau išleidžia, o tai ilgainiui gali sumažinti prekių ir paslaugų paklausą.
Kai paklausa auga lėčiau, įmonėms tampa sunkiau kelti kainas. Tačiau toks poveikis neatsiranda per vieną dieną – dažnai reikia kelių mėnesių ar net ilgesnio laikotarpio.
Finansų rinkos tikisi, kad rugsėjo 10 dieną Europos Centrinis Bankas gali padidinti indėlių palūkanų normą iki 2,5 procento. Galutinis sprendimas dar nepriimtas ir priklausys nuo naujausių ekonominių duomenų.
Ką tai gali reikšti būsto paskoloms
Daug Lietuvos gyventojų turi būsto paskolas su kintamomis palūkanomis. Jų galutinę palūkanų normą paprastai sudaro banko marža ir pasirinkto laikotarpio EURIBOR.
Jeigu finansų rinkos tikėtųsi ilgesnio aukštų palūkanų laikotarpio, EURIBOR galėtų išlikti didesnis. Tuomet perskaičiuojant palūkanas daliai žmonių padidėtų mėnesinė paskolos įmoka.
Tačiau Europos Centrinio Banko sprendimas ir EURIBOR pokytis nėra visiškai tas pats. EURIBOR priklauso nuo rinkos dalyvių lūkesčių, todėl gali pradėti keistis dar prieš oficialų centrinio banko posėdį.
Žmonėms, kurių paskolos palūkanos netrukus bus perskaičiuojamos, verta peržiūrėti savo sutartį ir pasitikrinti, kokio laikotarpio EURIBOR taikomas. Tai nėra ženklas skubiai priimti finansinius sprendimus, tačiau padeda iš anksto įvertinti galimą įmokos pokytį.
Ar Lietuvoje viskas brangs
Bendras euro zonos infliacijos rodiklis nereiškia, kad kiekviena prekė Lietuvoje pabrangs 3,3 procento.
Skirtingų prekių kainos gali judėti nevienodai. Vienos brangsta daugiau, kitos pinga, o dalies kainos išlieka stabilios.
Lietuvos kainoms svarbūs vietiniai veiksniai: konkurencija tarp prekybininkų, darbo užmokestis, mokesčiai, elektros sutartys, derliaus rezultatai ir vartotojų paklausa.
Energijos brangimas gali padidinti transporto ir gamybos sąnaudas, tačiau galutinis poveikis priklausys nuo to, kiek ilgai aukštos kainos išsilaikys.
Padėtį apsunkina geopolitinė įtampa
Naftos ir gamtinių dujų kainoms įtakos turi tarptautiniai konfliktai bei galimi tiekimo sutrikimai.
Jeigu geopolitinė įtampa išliks, energijos kainos gali būti nepastovios. Tai centriniams bankams apsunkina sprendimus, nes palūkanų didinimas pats savaime nepadidina naftos ar dujų pasiūlos.
Per griežtai padidintos palūkanos gali sulėtinti ekonomiką. Tačiau pernelyg ilgai nereaguojant į infliaciją atsiranda pavojus, kad aukštesnių kainų augimas taps ilgalaikis.
Todėl Europos Centrinis Bankas turės ieškoti pusiausvyros tarp infliacijos mažinimo ir ekonomikos apsaugojimo nuo per didelio sulėtėjimo.
Ką stebėti artimiausiu metu
Svarbiausias artimiausias įvykis bus Europos Centrinio Banko sprendimas dėl palūkanų. Taip pat reikėtų stebėti energijos kainas, EURIBOR pokyčius ir naujus Lietuvos infliacijos duomenis.
Vieno mėnesio rodiklis dar neparodo ilgalaikės krypties. Jeigu energija atpigtų, bendras kainų augimas galėtų vėl sulėtėti. Jeigu energijos kainos išliktų aukštos, spaudimas gyventojų išlaidoms ir verslo sąnaudoms tęstųsi.
Euro zonos infliacijos padidėjimas iki 3,3 procento yra svarbus įspėjimas, tačiau galutinis poveikis Lietuvos gyventojams priklausys nuo tolesnių energijos, palūkanų ir vietinių kainų pokyčių.
