Aidas Užkuraitis
Po vienos didžiausių pastarųjų metų audrų Lietuvoje kilusi atsakomybės diskusija pasiekė ESO vadovybę. Bendrovės vadovas Renaldas Radvila nusprendė pasitraukti iš pareigų, pripažindamas, kad ruošiantis tokioms stichijoms buvo galima padaryti daugiau.
Tačiau kartu paaiškėjo ir kita daug dėmesio sulaukusi detalė – beveik ketverius metus vienai svarbiausių šalies energetikos įmonių vadovavęs R. Radvila iš darbo neišeis tuščiomis.
Jam priklausys darbo sutartyje numatyta kompensacija.
O įvertinus ESO vadovo atlyginimą, kalbama apie sumą, kuri daugeliui Lietuvos gyventojų prilygtų ne vienų metų pajamoms.
Sprendimą priėmė pats
Rugsėjo 10 dieną ESO valdyba susirinko į neeilinį posėdį, kuriame svarstė R. Radvilos pateiktą atsistatydinimo pareiškimą.
Valdyba jį patenkino.
Paskutinė R. Radvilos darbo diena ESO bus rugsėjo 30-oji, o nuo spalio 1 dienos bendrovei laikinai vadovaus dabartinis finansų ir administravimo tarnybos vadovas Audrius Ruseckas.
Tuo pat metu bus pradėta nuolatinio ESO vadovo paieška.
Pats R. Radvila savo sprendimą tiesiogiai susiejo su bendrovės atsakomybe po rugpjūtį Lietuvą nusiaubusios audros.
Pasak jo, vadovas turi prisiimti atsakomybę ne tik tuomet, kai bendrovei sekasi, bet ir tada, kai ji nuvilia savo klientus.
Audra be elektros paliko daugiau nei ketvirtį milijono klientų
ESO vadovo pasitraukimas įvyko po krizės, kurios mastas buvo išskirtinis.
Rugpjūčio 22 dieną Lietuvą užklupus stipriai audrai, piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų.
Elektros tinkle užfiksuota daugiau kaip 9 tūkst. pažeidimų.
Problema buvo ne tik pats gedimų skaičius.
Daliai žmonių elektros tiekimo atkūrimo teko laukti ne kelias valandas ar vieną parą. Dar rugpjūčio 30 dieną, praėjus savaitei po audros, elektros neturėjo apie 22 tūkst. klientų.
Tai sukėlė didžiulę visuomenės ir politikų reakciją.
Pradėta klausti, ar po ankstesnių audrų ESO iš tiesų padarė pakankamai, kad elektros tinklas būtų atsparesnis, o tiekimas po stichinių nelaimių atkuriamas greičiau.
Politikų žvilgsniai nukrypo į vadovybę
Energetikos ministras Lukas Savickas viešai kalbėjo, kad vertinant ESO vadovo atsakomybę būtina išsiaiškinti, kaip buvo įgyvendintos rekomendacijos po 2024 metų audros ir ar pakankamai investuota į elektros tinklo atsparumą.
Finansų ministras Taurimas Valys R. Radvilos sprendimą pasitraukti pavadino reikalingu žingsniu prisiimant atsakomybę.
Tuo metu ESO valdanti „Ignitis grupė“ inicijavo vidinį bendrovės auditą.
Taigi vadovo pasitraukimas tapo ne pavieniu personaliniu sprendimu, o gerokai platesnės diskusijos apie Lietuvos elektros tinklo pasirengimą ekstremalioms oro sąlygoms dalimi.
R. Radvila: galėjome padaryti daugiau
Pats pasitraukiantis vadovas nesistengė visos atsakomybės suversti vien gamtai.
Jis pripažino, kad audros kontroliuoti neįmanoma, tačiau bendrovė galėjo būti geriau pasirengusi.
Po 2024 metų audros ESO pradėjo pokyčius, tačiau, R. Radvilos vertinimu, nebuvo padaryta viskas, ką buvo galima padaryti.
Būtent todėl jis nusprendė prisiimti vadovo atsakomybę ir pasitraukti.
Rugsėjo 11 dieną R. Radvila taip pat atsiprašė gyventojų dėl užsitęsusio elektros tiekimo atkūrimo ir išreiškė viltį, kad jo pasitraukimas neleis tiesiog pamiršti krizės iki kitos didelės audros.
Vadovo atlygis buvo solidus
Didelio dėmesio dabar sulaukė ir finansinė R. Radvilos pasitraukimo pusė.
ESO viešai skelbti atlygio duomenys rodo, kad bendrovės vadovo metinės pajamos buvo gerokai didesnės už vidutinį Lietuvos atlyginimą.
2025 metais R. Radvilai iš viso buvo priskaičiuota 210 564 eurai neatskaičius mokesčių.
Tačiau ši suma nebuvo vien fiksuotas atlyginimas.
Pastovioji atlygio dalis sudarė 161 275 eurus, trumpalaikė skatinamoji išmoka – 25 885 eurus, o ilgalaikė skatinamoji išmoka – 23 404 eurus.
Tai reiškia, kad bendras vidurkis, įskaičiuojant skatinamąsias išmokas, siekė daugiau kaip 17,5 tūkst. eurų bruto per mėnesį.
Vien pastovioji atlygio dalis vidutiniškai sudarė apie 13,4 tūkst. eurų bruto per mėnesį.
Išeitinė – ne tas pats, kas visas metinis atlygis
Čia svarbi detalė.
Skaičiuojant pasitraukiančio vadovo kompensaciją negalima paprasčiausiai paimti visų jo 2025 metais gautų pajamų ir padauginti iš kelių mėnesių.
Dalis 210,6 tūkst. eurų buvo kintamosios ir ilgalaikės skatinamosios išmokos.
Todėl galutinė išėjimo suma priklauso nuo R. Radvilos darbo sutarties sąlygų ir nuo to, kokia atlygio bazė naudojama kompensacijai apskaičiuoti.
Būtent ši detalė svarbi vertinant viešojoje erdvėje pasirodančius skaičius.
Dėmesio centre – ne tik vadovo išmoka
R. Radvilos pasitraukimas neužbaigia klausimų, kilusių po rugpjūčio audros.
Energetikos ministras jau pareiškė, kad atsakomybė už krizę neturėtų baigtis vien personaliniu sprendimu.
Dabar iš ESO ir „Ignitis grupės“ tikimasi konkretaus plano, kaip bus didinamas elektros tinklo atsparumas, greitinamas reagavimas į didelio masto gedimus ir gerinamas gyventojų informavimas.
Tai gali būti gerokai svarbiau už vieno vadovo pasitraukimą.
Lietuvos klimato sąlygoms keičiantis ir stiprioms audroms keliant vis didesnę riziką infrastruktūrai, klausimas tampa ilgalaikis – kiek reikia investuoti, kad kita panašaus masto stichija nepaliktų šimtų tūkstančių žmonių be elektros.
Vadovas pasitraukia, tačiau istorija tuo nesibaigia
R. Radvila ESO vadovavo nuo 2022 metų lapkričio.
Rugsėjo 30-oji bus paskutinė jo darbo diena.
Tačiau po jo pasitraukimo liks klausimai, kurie ir sukėlė dabartinę krizę: ar elektros tinklas pakankamai atsparus, kodėl daliai gyventojų tiekimo atkūrimo teko laukti taip ilgai ir kokių konkrečių pokyčių bus imtasi iki kitos didelės audros.
Todėl daug dėmesio sulaukusi vadovo išmoka – tik viena šios istorijos dalis. Kur kas svarbesnis atsakymas paaiškės vėliau: ar po vadovo pasitraukimo iš tiesų pasikeis pats ESO pasirengimas ekstremalioms situacijoms.
