Aidas Užkuraitis
Erkės aktyvumas ir sergamumo statistika Lietuvoje
Erkinis encefalitas yra viena iš svarbiausių sveikatos problemų Lietuvoje, kur šios ligos sergamumo rodikliai yra vieni didžiausių Europoje. Erkės aktyvios jau nuo pavasario, kai vidutinė paros oro temperatūra pakyla iki 5–7 °C, ir jų aktyvumo laikotarpis gali tęstis iki vėlyvo rudens. Klimato šiltėjimas dar labiau prailgina šį sezoną, todėl susidūrimo su erkėmis rizika išlieka didelė didžiąją metų dalį.
Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2025 metais Lietuvoje užregistruota 642 erkinio encefalito atvejai. Nors tai mažiau nei rekordiniais 2024 metais, kai susirgimų buvo 807, sergamumas vis dar gerokai viršija 2023 metų rodiklius, kai užfiksuoti 377 atvejai.
Erkinio encefalito eiga ir simptomatika
Erkinio encefalito simptomai dažniausiai pasireiškia dviem etapais. Pirmojoje fazėje pacientai jaučia virusines infekcijas primenančius simptomus, tokius kaip karščiavimas, bendras silpnumas, galvos, kaulų ir raumenų skausmai, kurie trunka apie penkias dienas. Po to gali pasireikšti laikinas pagerėjimas, tačiau tai nereiškia visiško pasveikimo.
Antroji ligos fazė gali pažeisti centrinę nervų sistemą, sukeldama uždegiminius pokyčius smegenų skystyje, judesių koordinacijos sutrikimus, raumenų silpnumą, o sunkesniais atvejais – sąmonės sutrikimus ar dalinį paralyžių. Apie dešimtadalis pacientų patiria sunkiausias ligos formas, o pusė susiduria su vidutinio sunkumo meningoencefalitu.
Erkinis encefalitas yra klastinga liga, nes nėra specifinio antivirusinio gydymo. Šiuo metu taikomas simptominis gydymas, apimantis infuzoterapiją ir vaistus nuo skausmo, karščiavimo ar pykinimo. Sunkesniais atvejais gali prireikti intensyviosios terapijos ar net dirbtinės plaučių ventiliacijos. Ankstyva reabilitacija yra svarbi siekiant atkurti prarastas funkcijas.
Skirtumai tarp erkinio encefalito ir Laimo ligos
Nors abi ligas platina erkės, erkinis encefalitas ir Laimo liga skiriasi sukėlėjais, simptomais ir gydymu. Erkinį encefalitą sukelia virusas, galintis pažeisti centrinę nervų sistemą, o Laimo ligą – bakterijos, kurios gali paveikti odą, sąnarius, nervų sistemą ar širdį.
Laimo ligą galima gydyti antibiotikais, tuo tarpu erkinio encefalito gydymas yra simptominis.
Erkinio encefalito atveju dažniausiai nepasireiškia žiedo formos odos paraudimas, kuris yra būdingas Laimo ligai. Erkinis encefalitas prasideda virusinės infekcijos simptomais, todėl svarbu atskirti šias ligas norint tinkamai reaguoti ir gydytis.
Prevencija ir vakcinacijos svarba
Veiksmingiausia apsaugos priemonė nuo erkinio encefalito yra vakcinacija, rekomenduojama tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Vakcinacija ypač svarbi vasaros sezonu, kai vaikai ir paaugliai dažnai būna lauke, stovyklose ar žygiuose, kur padidėja kontaktas su erkėmis.
Vakcinacija susideda iš trijų dozių, kurias galima skiepyti įprasta arba pagreitinta schema. Įprastinė schema numato antrą dozę po 1–3 mėnesių nuo pirmosios ir trečią po 5–12 mėnesių nuo antrosios. Pagreitinta schema leidžia antrą dozę gauti po 7–14 dienų, o trečią – po 5–12 mėnesių. Abi schemos yra vienodai veiksmingos.
Siekiant palaikyti imunitetą, būtina revakcinacija: pirmoji palaikomoji dozė skiriama po trejų metų nuo pirminės vakcinacijos pabaigos, o vėliau revakcinacija atliekama kas penkerius metus jaunesniems nei 60 metų asmenims ir kas trejus metus vyresniems nei 60 metų.
Be vakcinacijos, svarbu naudoti papildomas apsaugos priemones: dėvėti kūną dengiančius, šviesius drabužius, naudoti repelentus ir po buvimo gamtoje kruopščiai apžiūrėti kūną, ypač dažniausiai erkės įsisiurbimo vietas – pažastis, kirkšnis, kaklo ir galvos sritis.
Laiku imantis prevencinių priemonių galima ženkliai sumažinti erkinio encefalito riziką ir apsaugoti savo sveikatą nuo sunkiai gydomų komplikacijų.
