Artėja reiškinys, galintis perrašyti rekordus: meteorologai stebi

Ramiajame vandenyne vyksta procesai, kuriuos meteorologai šiuo metu stebi itin atidžiai.

„El Niño“ sparčiai stiprėja.

Ir naujausios prognozės rodo, kad šį kartą galime sulaukti ne eilinio šio gamtinio reiškinio.

Amerikos Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) specialistų skaičiavimai rodo, kad 2026 metų pabaigoje „El Niño“ gali priartėti prie istorinių rekordų ar net juos viršyti.

Jo poveikį gali pajusti didelė pasaulio dalis.

Tačiau Lietuvos gyventojams svarbiausias visai kitas klausimas:

ką tai reikš mūsų žiemai?

Tikimybė – net 75 procentai

Naujausia NOAA rugsėjo prognozė yra neįprastai ryški.

„El Niño“ jau susiformavo ir toliau stiprėja.

Tikimybė, kad 2026–2027 metų rudenį ir žiemą jis pasieks labai stipraus reiškinio lygį, viršija 90 procentų.

Tačiau dar įspūdingesnis kitas skaičius.

NOAA vertinimu, yra maždaug 75 proc. tikimybė, kad 2026 metų spalio–gruodžio laikotarpiu šis „El Niño“ pagal naudojamą indeksą pasieks tokį lygį, kuris viršytų ankstesnius nuo 1950 metų fiksuotus įvykius.

Tai reikštų istorinį meteorologinį reiškinį.

Ramiajame vandenyne jau vyksta dideli pokyčiai

„El Niño“ nėra audra ar vienas konkretus ciklonas.

Tai milžiniško masto vandenyno ir atmosferos reiškinys, susijęs su neįprastai šiltu vandeniu tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje.

O šiuo metu ten fiksuojami labai dideli temperatūros nuokrypiai.

NOAA duomenimis, rugpjūtį Niño 3.4 regione temperatūros anomalija pasiekė apie +1,8 °C.

Kai kuriose rytinės Ramiojo vandenyno dalyse anomalijos buvo dar didesnės.

Tai keičia atmosferos cirkuliaciją.

O atmosferos pokyčiai virš Ramiojo vandenyno gali pasklisti tūkstančius kilometrų ir paveikti orus kituose pasaulio regionuose.

2026-ieji jau pateikė ne vieną rekordą

Dar iki „El Niño“ piko pasaulyje fiksuojami neįprasti temperatūros rodikliai.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, remdamasi „Copernicus“ duomenimis, skelbė, kad 2026 metų rugpjūtis buvo šilčiausias rugpjūtis pasaulyje per visą stebėjimų istoriją.

Vidutinė pasaulinė paviršiaus oro temperatūra buvo maždaug 1,65 °C aukštesnė už ikipramoninio laikotarpio lygį.

Rekordinė buvo ir Vakarų Europos vasara.

Tuo pat metu didelėje Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos dalyje fiksuotos sausros bei labai mažas dirvožemio drėgnumas.

O Ramiajame vandenyne „El Niño“ toliau stiprėjo.

Bet kas nutiks Lietuvoje?

Čia prasideda pati įdomiausia istorijos dalis.

Galingas „El Niño“ gali turėti milžinišką poveikį kai kuriems pasaulio regionams.

Tačiau Lietuva yra labai toli nuo Ramiojo vandenyno tropikų.

Todėl mūsų šalies meteorologai pabrėžia vieną svarbią aplinkybę.

Tiesioginio „El Niño“ poveikio Lietuvos orams nėra.

Jo įtaka mus gali pasiekti netiesiogiai – per pasaulinės atmosferos cirkuliacijos pokyčius.

Meteorologai pateikia labai paprastą palyginimą

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba „El Niño“ poveikį aiškina pasitelkdama akmens, įmesto į vandenį, pavyzdį.

Įmetus akmenį, nuo jo į visas puses pasklinda bangos.

Panašiai Ramiajame vandenyne vykstantys dideli temperatūros pokyčiai sukuria signalą atmosferoje.

Tačiau Lietuva yra labai toli nuo šio proceso „epicentro“.

Kol atmosferos signalas pasiekia mūsų regioną, jis gali gerokai susilpnėti.

Be to, Lietuvoje orus veikia daug kitų procesų.

Mūsų žiemą gali nulemti visai kiti dalykai

Lietuvos orams itin svarbi ciklonų ir anticiklonų padėtis virš Europos ir Šiaurės Atlanto.

Svarbi reaktyvinės oro srovės padėtis.

Svarbūs procesai Šiaurės Atlante.

Įtakos turi net sniego danga ir kitos regioninės sąlygos.

Todėl net rekordinio stiprumo „El Niño“ automatiškai nereiškia, kad Lietuvoje bus rekordiškai šilta ar šalta žiema.

Tai labai svarbu.

Ilgalaikės prognozės parodo tik padidėjusią tam tikro scenarijaus tikimybę.

Jos negali rugsėjį pasakyti, kokia temperatūra bus, pavyzdžiui, Kaune sausio 15 dieną.

Vis dėlto vienas scenarijus Europai ryškėja

Kai kurie sezoninių prognozių modeliai šiuo metu rodo tendenciją, kad stiprus „El Niño“ gali prisidėti prie aktyvesnės vakarų ir pietvakarių oro masių pernašos į Europą.

Toks scenarijus dalyje Europos būtų palankesnis švelnesniems orams.

Tačiau tai nėra garantija.

Net šiltesnę nei įprastai žiemą gali pasitaikyti trumpų ir gana stiprių šalčio epizodų.

Vidutinė trijų mėnesių temperatūra nepasako, kokie orai bus kiekvieną konkrečią savaitę.

Yra dar vienas nežinomasis – poliarinis sūkurys

Žiemos eigai Europoje didelę reikšmę gali turėti ir poliarinis sūkurys.

Tai didžiulė šalto oro cirkuliacijos sistema aukštai virš Arkties.

Kai ji yra stipri ir stabili, labai šaltas oras dažniau lieka šiaurėje.

Tačiau sūkuriui susilpnėjus arba sutrikus, arktinis oras gali prasiveržti gerokai toliau į pietus.

Kai kurie ankstyvieji modeliai 2026–2027 metų žiemai rodo galimų sūkurio sutrikimų signalus.

Tačiau rugsėjo pabaigoje tai dar pernelyg tolima prognozė, kad būtų galima skelbti konkrečius šalčio scenarijus Lietuvai.

Vienas dalykas jau beveik nebekelia abejonių

Pats „El Niño“ bus labai stiprus.

NOAA prognozuoja daugiau kaip 90 proc. tikimybę, kad reiškinys rudenį ir žiemą pasieks labai stiprią kategoriją.

Eksperimentinis NOAA GFDL modelis taip pat rodo neįprastą situaciją.

Visi 30 modelio prognozės scenarijų numato, kad dabartinis „El Niño“ konkuruos su stipriausiais istorijoje fiksuotais įvykiais arba juos pranoks.

Taigi klausimas jau nėra vien tai, ar „El Niño“ bus stiprus.

Klausimas – kiek stiprus jis taps.

Lietuvai atsakymo dar teks palaukti

Todėl dabar skelbti, kad Lietuvos laukia rekordiškai šilta, šalta ar snieginga žiema, būtų per anksti.

Tačiau meteorologams 2026 metų pabaiga bus itin įdomi.

Ramiajame vandenyne formuojasi vienas stipriausių „El Niño“ per visą šiuolaikinių stebėjimų istoriją.

Jo poveikis atmosferos cirkuliacijai gali būti jaučiamas visame pasaulyje.

Europoje signalas yra gerokai silpnesnis ir sudėtingesnis.

O Lietuva yra būtent tame regione, kuriame galutinį žiemos scenarijų lems ne vien „El Niño“, bet ir Atlanto ciklonai, anticiklonai, reaktyvinė srovė bei poliarinio sūkurio elgesys.

Taigi rekordas Ramiajame vandenyne dar nereiškia rekordo Lietuvoje.

Tačiau jeigu dabartinės NOAA prognozės pasitvirtins, artėjanti 2026–2027 metų žiema meteorologams tikrai bus viena įdomiausių per daugelį metų.