Tomas L.
Lietuvai pastaraisiais metais įgyvendinus Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas dėl alkoholio vartojimo mažinimo, tiek užsienio, tiek Lietuvos ekspertai pabrėžia, jog šalis per rekordiškai trumpą laiką sugebėjo gerokai sumažinti jo vartojimą.
Anot jų, šiuo požiūriu Lietuva yra unikali valstybė – dėl jos įgyvendintų PSO rekomendacijų vidutinė žmonių gyvenimo trukmė pastaraisiais metais ėmė didėti, dukart sumažėjo apsinuodijimų alkoholiu atvejų.
PSO Europos regiono biuro ekspertė alkoholio klausimais Maria Neufeld sako, jog Lietuva dėl įgyvendintos ir tebetęsiamos alkoholio kontrolės politikos yra unikali valstybė, nes iš visų PSO narių šalis per rekordiškai trumpą laiką įgyvendino organizacijos rekomendacijas didinti alkoholio apmokestinimą, mažinti jo prieinamumą bei uždrausti arba apriboti stipriųjų gėrimų reklamą.
„Jos (įgyvendintos rekomendacijos – BNS) turėjo labai didelį poveikį“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime teigė PSO atstovė.
„Alkoholio vartojimas sumažėjo keliais litrais (vienam gyventojui – BNS). Tūkstančiai gyvybių buvo išgelbėtos. Milijonai eurų sutaupyta arba surinkta (į biudžetą – BNS) per padidintus mokesčius“, – pridūrė M. Neufeld.
Anot jos, Lietuva yra įdomus atvejis tiriant, kaip buvo įgyvendintos PSO rekomendacijos ir koks buvo jų efektas.
Vis dėlto, ekspertės teigimu, stipriųjų gėrimų šalyje vis dar suvartojama daugiau negu vidutiniškai Europos Sąjungoje: „Lietuvoje suvartojama dar šiek tiek daugiau alkoholio negu vidutiniškai ES. Taigi dar yra erdvės tobulėjimui, tačiau viskas judama tinkama linkme.“
Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros leidinių serijos „Alkoholio politika“ darbo grupės pirmininko Jurgeno Rehmo teigimu, per Lietuvoje vykusią aktyvią alkoholio vartojimo mažinimo kampaniją vidutinė gyvenimo trukmė ėmė didėti, sumažėjo ligonių ligoninėse dėl alkoholio vartojimo.
Pasak jo, dėl alkoholio reklamos draudimo Lietuvoje apsinuodijimų atvejų sumažėjo dukart.
„Jau pirmaisiais metais, paskui išsilaikė. Vadinasi, priemonė suveikė. Jaunimas nebegauna kasdien socialinėje žiniasklaidoje į juos nukreiptų žinučių dėl alkoholio vartojimo“, – aiškino J. Rehmas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas Mindaugas Štelemėkas nurodė, kad nuo 2008 metų buvo 10 atvejų, kai imtasi įvairių alkoholio prieinamumo mažinimo priemonių.
„Buvo laikotarpių, kai mažiau buvo dėmesio skiriama, bet buvo ir tokių, kai įgyvendintos labai stiprios priemonės“, – spaudos konferencijoje teigė mokslininkas.
Kaip vieną tokių priemonių jis įvardijo akcizų didinimą 2017 metais.
„Moksliniu požiūriu tai ir buvo absoliučiai unikalus atvejis atlikti ir tyrimus, ir vertinimus, nes tai nebuvo mažas akcizo pakėlimas, o pakankamai reikšmingas, kuris gali duoti ir ilgalaikę naudą, ir greitą efektą jau kitais metais. Bendrą mirtingumą viena ši priemonė sumažino 1,4 tūkst. mirčių per vienerius metus“, – kalbėjo M. Štelemėkas.
