Tomas L.
Po to, kai šio mėnesio pradžioje sostinės daugiabutyje įvyko sprogimas, penktadienį jau beveik visi gyventojai grįžo į butus. Įtariamas nelaimės kaltininkas mirė kalėjime. Kitokia situacija namo, ant kurio pernai lapkritį nukrito lėktuvas. Kol kas gyventojai glaudžiasi socialiniuose būstuose, o dėl žalos atlyginimo tebevyksta derybos.
Sprogimas name Naujininkuose nugriaudėjo sausio 3-iąją. Gyventojai pasakoja į namus grįžę po kelių dienų, tačiau nerimo vis dar yra.
„Aš turiu mažą vaiką, mano vaikas lygtai bijo truputį dabar [būti] namuose“, – sako daugiabučio gyventoja.
Kito buto gyventojas sako, jog teks daryti remontą – lubose atsirado plyšys.
Namo išorėje darbininkai stato pastolius, pastatą rengia atstatymo darbams. Pasak vicemerės, name būtina pakeisti dalį nukentėjusių per sprogimą konstrukcijų, sutvarkyti stogą.
„Paprastai už atstatymo darbus tenka atsakomybė savininkams. Savivaldybė, beje, šiame name turi šešis butus, tai mes kaip savininkai turėsime dalintis kaštus. Priklausys nuo ploto – sumos siekia maždaug nuo 900 iki 1600 eurų“, – sako vicemerė Simona Bieliūnė.
Žalą turėtų atlyginti sprogimo kaltininkas. Jis iškart po nelaimės buvo sulaikytas. Tačiau kalėjime mirė.
„Kada skolininkas miršta, jo teises ir pareigas perima jo paveldėtojai, jeigu paveldėtojų nėra, tada perima paskutinis paveldėtojas – valstybė“, – įvardija advokatas Dainius Antanaitis.
Krentančio lėktuvo sugriautas namas – nė nepradėtas remontuoti
Gerokai liūdnesnė situacija – Liepkalnyje, kur beveik du mėnesius nukrito krovininis lėktuvas. Čia sugriautas gyvenamasis namas iki šiol net nepradėtas tvarkyti.
Penkios šeimos, kurios čia gyveno iki lėktuvo katastrofos, dabar glaudžiasi socialiniuose būstuose.
„Šiuo metu jie skirti panaudos teise trijų mėnesių laikotarpiui, pasibaigus šitam laikotarpiui bus rengiamas tarybos sprendimas dėl tų būstų išnuomojimo vienerių metų laikotarpiui“, – tikina „Vilniaus miesto būsto“ direktorė Rosita Žibelienė.
Kol kas neaišku, kada ir ar bus išvis pradėta pastatą atstatyti. Šiuo metu atjungtas šildymas ir elektra. Iš nukentėjusių gyventojų butą apsidraudęs buvo tik vienas savininkas. Draudikų teigimu, nuostoliai nemaži tiek pastato išorėje, tiek viduje. Dabar laukiama savininko sprendimo, ar jis atstatinės savo būstą, ar ne.
„Tas namas ne vienas, jis sujungtas su keliais namais, jie labiau nukentėję yra. Iš esmės atstatymas gali būti susijęs su kitų namų atstatymu, tai susiję su kitais namų savininkais. <…> Turės dalį griauti, negriauti – dėl to turi apsispręsti pats klientas“, – aiškina „BTA“ specialiųjų rizikų ar žalų vadovas Mindaugas Ratkevičius.
Dėl neapdrausto turto ir būstų žalos atlyginimo tebevyksta gyventojų ir oro bendrovės derybos. Nė viena pusė nekomentuoja, kol nėra sutarta.
Advokatas D. Antanaitis teigia, kad oro vežėjai orlaivius beveik visada yra apdraudę civiline atsakomybe, tad žala gyventojams greičiausiai bus atlyginta.
„Jeigu gyventojai norės atgauti namo vertę, jeigu namas yra visiškai sunaikintas, tai tokiu atveju gali reikalauti vertės. Jeigu vis dėl to gali apskaičiuoti atstatymo kaštus, jie gali reikalauti atstatymo kaštų“, – sako jis.
Netoli Vilniaus oro uosto krovininis DHL lėktuvas, skridęs iš Vokietijos, sudužo lapkričio 25-osios rytą. Žuvo pilotas ispanas, trys įgulos nariai, tarp jų ir lietuvis, išgyveno.
